Nepriklausomo Vokietijos ekspertų centro [vok. „Deutsche Gesellschaft für Auswärtige Politik“ – DGAP] vadovas politinius procesus ir situaciją šalies viduje Delfi pakomentavo Berlyne penktadienį.
„Vokietija nuo pat karo pradžios remia Ukrainą diplomatiškai, humanitarine, finansine ir karine prasme. Parama Ukrainai išaugo, bet, žinoma, to vis tiek negana – ypač kalbant apie sunkiąją ginkluotę, tiekiamą ukrainiečiams. Ukrainai reikia siųsti ir tankus, įskaitant „Leopard 2“. Manau, kad tai būtina, nes Ukraina gina ne tik savo teritoriją ir integralumą, bet ir Europos saugumo tvarką“, – akcentavo tarybos vadovas.
Suteikti Ukrainai visą reikiamą paramą, pasak jo, yra svarbu, kad ši šalis pagaliau laimėtų karą.
„Ką laimėjimas reiškia? Manau, kad galiausiai tai yra sprendimas, kurį turės nuspręsti Ukrainos valdžia ir piliečiai. Manau, kad itin svarbu, jog kažkurioje stadijoje jie pasakytų: mes laimėjome karą ir dabar esame pasirengę kalbėtis su Rusija“, – kalbėjo G. Wolffas.
Tarybos vadovo vertinimu, Rusija turi atsakyti už pradėtą karą, pradedant nuo dalyvavimo karo nusikaltimų tyrime.
„Manau, kad Vokietijos užsienio reikalų ministras teisingai pasakė, kad karo iniciatoriai turi už tai atsakyti. Manau, kad Ukraina turi gauti iš Rusijos reparacijas – tai labai svarbi dalis, bet tikriausiai viena iš sunkiausiai įgyvendinamų. Taip pat, žinoma, labai svarbu, kad Ukraina atgautų savo teritorinį integralumą. Visa tai galiausiai bus sprendžiama labai aukšto lygio diplomatinėse diskusijose“, – pastebėjo ekspertas.
G. Wolff sakė, kad kol kas neaišku, ar įmanoma užbaigti karą V. Putinui nepaliekant prezidento kėdės.
„Mes neturėtume jaudintis dėl valdžios pasikeitimo Rusijoje ir perturbacijų Rusijos politiniame elite. Putinas yra radikalas, kuris padarė milžiniškus nusikaltimus. Europos saugumo tvarka šiuo metu gali būti konstruojama tik prieš Rusiją – jei Rusija realiai fundamentaliai pasikeis, jei mes pamatysime kitokią Rusiją, kuri žvelgs į savo nusikaltimus, stengsis keistis kaip visuomenė – tik tokiame taške mes galėsime pradėti pokalbį su šia šalimi vėl ir veikti su ja, bet šalis, kuri yra autoritarinė ir kontroliuojama Putino, FSB, liks priešu. Dėl to perturbacijos Rusijos politinėje sistemoje galiausiai, manau, vis dėlto būtų geras dalykas“, – įvertino pašnekovas.
Kalbėdamas apie Vokietijos paramą Ukrainai, G. Wolffas atkreipė dėmesį, kad šie procesai jau yra paspartėję – ypač vertinant pastaruosius tris mėnesius.
„Vokietija taip pat remia ES iniciatyvas, įskaitant 18 mlrd. eurų paketą Ukrainai, o tai yra iš tiesų labai didelė ir svarbi parama. Taigi, Vokietija remia Ukrainą. Manau, kad kai kuriose valdžios Vokietijoje grupėse, galbūt ir kancleriui, yra šiek tiek baimės, kad sunkiosios ginkluotės siuntimas vieniems pirmųjų įstumtų šalį į tiesioginę eskalaciją, konfrontaciją su Rusija. Manau, kad kancleris nori to išvengti“, – svarstė ekspertas.
„Aš nesutinku šiuo klausimu su kancleriu, bet manau, kad tai susiję su jo nuojauta, ką galvoja rinkėjai. Dalyje Vokietijos visuomenės yra karo, Rusijos, tiesioginės konfrontacijos su ja baimė. Taigi, kancleriui dabar yra gana delikatus ir sunkus metas“, – tęsė G. Wolffas.
Vis dėlto, anot pašnekovo, O. Scholzas yra per daug gynybiškas ir turėtų elgtis ryžtingiau.
„Bet aš įvertinu ir tai, kad visuomenėje vyksta sudėtinga diskusija“, – sakė Vokietijos Užsienio reikalų tarybos direktorius.
Nepaisant to, kaip paaiškino jis, daugiau reikšmės šioje situacijoje turi politinė valia.
„Yra ir tam tikras politinis nuogąstavimas, kuris neapsiriboja rinkėjų vertinimu“, – kalbėjo G. Wolffas.
Ekspertas įvertino ir darbus, prasidėjusius šalyje po žymiosios kanclerio kalbos „Zeitenwende“ [vok. „lūžio taškas“ – aut. p.], atkreipęs dėmesį, kad šiame procese yra kelios svarbios sritys: karinė, ekonominė ir energetinė.
„Manau, kad energetinėje plotmėje Vokietija padarė įspūdingą pokytį – kalbant apie dujų suvartojimą ir importą, mes nuo 55 proc. rusiškų dujų perėjome prie 0 proc. Rusiškų dujų mes atsisakėme taupydami ir vystydami naujas tiekimo grandines su Vakarų Europa. Tai yra įspūdinga sėkmės istorija“, – konstatavo centro vadovas.
Kalbėdamas apie karinę sritį, G. Wolffas pripažino, kad pažanga čia yra menkesnė.
„Viešieji pirkimai yra didelė problema Vokietijos Gynybos ministerijoje – yra sunku juos vykdyti, pirkti ginklus greitai, taigi laukia daug sudėtingų darbų. Pirmaisiais metais jie nebuvo pakankamai efektyvūs.
Galbūt naujasis ministras gali „pasukti laivą“, bet čia svarbus ne tik ministras. Ministerijoje yra labai didelė biurokratija, o tai pakeisti niekada nėra lengva“, – įvertino pašnekovas.
Ar būtų galima sakyti, kad Vokietija permąsto buvusios kanclerės Angelos Merkel užsienio politiką, klausėme tarybos direktoriaus.
„Tai buvo ne tik Merkel užsienio ir gynybos politika – Merkel, be jokios abejonės, buvo labai svarbus asmuo, bet ji nebuvo vienintelė. Dar prieš Merkel taip vadinami taikos dividendai atsirado ankstyvaisiais 90-aisiais, kai Vokietija labai sumažino išlaidas krašto apsaugai“, – sakė G. Wolffas.
Vis dėlto Vokietijos krikdemai, buvę valdžioje, ir pati A. Merkel, pasak jo, neša didelę atsakomybę už vykdytą politiką.
„Taip, vyksta platus buvusios politikos permąstymas visame politiniame lauke“, – įvertino pašnekovas.
G. Wolffo manymu, į šalį atvykstantys Rusijos piliečiai nėra vertinami per galimos rizikos nacionaliniam saugumui prizmę.
„Žinoma, specialiosios tarnybos seka situacija ir stebi galimus agentus – esu tikras, kad vyksta šie procesai, bet nemanau, kad tai yra tokio lygio procesai, kokie yra jūsų šalyje, nes Rusijos piliečių Vokietijoje mažuma yra labai nedidelė.
Tiesa, kalbant apie propagandą, Vokietija mažina rizikas apribojusi, pavyzdžiui, „Russia Today“ veiklą“, – pridūrė ekspertas.
Delfi Berlyne taip pat pakalbino Vokietijos Bundestago narius: vieną iš Krikščionių demokratų (CDU) partijos užsienio politikos formuotojų, parlamento Užsienio reikalų komiteto narį Roderichą Kiesewetterį ir Gynybos komiteto pirmininkę, Laisvųjų demokratų (FDP) atstovę Marie-Agnes Strack-Zimmermann. Jų komentarus skaitykite čia.
