„Kaip rodo tarptautinė ikiteisminių tyrimų praktika, po tuo tinklaraščio rašymu slypi ne pačios merginos, o nusikaltėliai, kurie tokiu būdu vilioja merginas į spąstus“, – pasakojo Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas prof. dr. Aurelijus Gutauskas, skaitęs pranešimą Seime vykusiame tarptautiniame seminare apie prekybą žmonėmis.
Teisėjas pateikė duomenis, kad 90 proc. prekybos žmonėmis aukų yra iš socialinės rizikos arba arti šios rizikos esančių šeimų, dažnai turi elgesio, sveikatos sutrikimų, stokoja socialinių įgūdžių.
„Tendencija verbuoti žodžiu išliko, keletas asmenų nukentėjo susidomėję darbo skelbimais, labai intensyviai išnaudojami socialiniai tinklai. Smurtą naudoja labai retai. Stengiasi įtikinti, įkalbėti, įtraukti į priklausomumą, moralinį arba materialinį, vėliau ji turi atidirbti investuotus pinigus“, – pasakojo A. Gutauskas.
Išnaudojo ir per feisbuką viliojo pinigus
Apžvelgdamas ikiteisminius tyrimus Europos Sąjungos kontekste, teisėjas paminėjo atvejus, kai seksualinio pobūdžio paslaugoms buvo išnaudojamos rumunų tautybės merginos su psichikos negalia. Buvo minimos tokios aplinkybės, kad jos net nesugeba apsirengti rūbų.
Teisėjas taip pat papasakojo apie atvejį, kai 79 metų neįgalus - kojų ir rankų neturintis - Bulgarijos pilietis buvo atvežtas į Vieną ir nusikaltėliai organizavo jo palaikymo akciją per feisbuką. Per dieną į nusikaltėlių sąskaitą įplaukdavo daugiau negu 1000 eurų.
„Nusikaltėliai yra išmanūs, naudoja socialinius tinklus. Lietuvoje pastebima tendencija, kad merginos ir moterys verbuojamos dirbti modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėse“, – pasakojo A. Gutauskas.
Siunčia jaunuolius nusikaltimams
Europoje lyderiai pagal nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis skaičių yra rumunai, jie, „Europolo“ duomenimis, sudarė 47 proc. visų nukentėjusiųjų. Lietuviai – tik 2 procentus.
„Europolas“ pastebi, kad progresuojančiomis išnaudojimo formomis pasižymėjo išnaudojimas darbui arba darbas vergiškomis sąlygomis, taip pat išnaudojimas fiktyvioms santuokoms ir priverstiniam išmaldos prašymui, sumažėjo seksualinio išnaudojimo atvejų.
2017 m. Lietuvoje buvo atliekamas 61 ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis. Pagal statistinius duomenis, Lietuvoje daugiausiai išnaudojimo atvejų (9) yra dėl prekybos žmonėmis nusikalstamoms veikoms.
8 atvejai yra dėl seksualinio išnaudojimo, 5 atvejai – priverstiniam darbui. 2017 m. buvo pirmą kartą atskleistas prekybos žmonėmis elgetavimui nusikaltimas.
Nepastebim pirkėjų
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė siūlė nesidžiaugti mažais oficialiais prekybos žmonėmis seksualiniais tikslais skaičiais.
„Visų pirma, mes turėtume kalbėti apie prostitucijos reiškinį šalyje. Daugybę metų prostitucija yra pilkoji zona mūsų šalyje. Jeigu mes laikome, kad čia yra tas laukas, iš kurio blogos reputacijos asmenys išgyvena, tai aš manau, kad mes tikrai sunkiai duosime atkirtį ir prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais“, – sakė K. Mišinienė.
„Toks situacijos priėmimas mums smogia atgal, kai mes kalbame apie prekybą žmonėmis seksualiniais tikslais. Mes tiesiog to neatpažįstame“, – sakė K. Mišinienė.
Pasak jos, ant rankų pirštų galima suskaičiuoti atvejus, kiek pirkėjų buvo patraukta atsakomybėn.
„Turėjome labai rimtą tyrimą kodiniu pavadinimu „Švėkšnos byla“, kur mergaitės specialiojoje mokykloje buvo pardavinėjamos ir iš visos Lietuvos važiavo veikėjai jų prievartauti. Ten buvo patraukti pirkėjai. Garbė tyrėjams ir prokurorui, tačiau ko gero tai ir viskas“, – sakė K. Mišinienė.
Įtrauktų jaunuolių nemato kaip aukos
KOPŽI vadovė pasakojo, kad į priverstinį nusikaltimų atlikimą paprastai įtraukiami labai jauni žmonės – 17-20 metų jaunuoliai.
Jie verbuojami ir siunčiami labai greitoms vagystėms į Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę.
„Tai yra vadinamosios savaitgalio vagystės, kai reikia užsakovams tam tikras mašinas pavogti ir parvaryti, plėšti prekybos centrus, juvelyrines parduotuves“, – pasakojo K. Mišinienė.
Ji neslėpė, kad nevyriausybininkams yra labai didelis iššūkis suteikti šioms aukoms pagalbą.
„Čia kalbama ne tik apie blogą reputaciją ir aukų pažeidžiamumą, kuris neleidžia aukoms priimti pagalbą, bet čia mes susiduriame su teisininkų ir plačiosios visuomenių požiūriu į šitas aukas“, – pasakojo K. Mišinienė.
Centro vadovė pateikė neigiamą požiūrį į šias aukas atspindinčią pokalbio su tyrėju ištrauką: „aš visą gyvenimą persekiojau žulikus, o ką, man dabar jų gailėti, matyti aukas juose?“.
Pasak aukoms padedančios nevyriausybinės organizacijos vadovės, dar reikia labai daug dirbti su situacijų atpažinimu.
„Tenka girdėti, kad vienų aukų gaila, kitų – negaila. Vienos aukos yra tikros, kitos – netikros“, – pasakojo K. Mišinienė.
Pasak jos, taip pat efektyviau galėtų veikti aukų nukreipimo pagalbai sistema, mechanizmas, kaip nukentėjusiems suteikiama privaloma teisinė pagalba.
„Dažnai sakoma, kam ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiam reikia pagalbos. Ateis teismas, tada gaus. Tačiau matome, kad kita pusė naudojasi labai stipriais advokatais, ten gynyba prasideda labai anksti“, – sakė K. Mišinienė.