Iš Indijos kilusi Covid-19 atmaina, vadinama Delta, kuri pirmą kartą buvo aptikta 2020 m. spalio mėn. Nagpuro mieste, gali tampa dominuojančia pasaulyje, skelbia Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai. Šiuo metu ji paplitusi jau daugiau nei 80 šalių, praėjusią savaitę nustatytas ir Lietuvoje.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas Marius Strioga „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo, kad Jungtinėje Karalystėje jau maždaug 96-98 proc. naujų atvejų, kurie yra nustatomi, yra sukelti būtent šios atmainos. Portugalijoje ši atmaina sudaro 96 proc. naujų atvejų.
„Tai reiškia, kad ji sugeba išstumti konkurencinėje kovoje Alfa atmainą“, – kalbėjo M. Strioga.
Pasak mokslininko, jeigu bus keliavimas į šias valstybes ir iš jų, neišvengiamai ši atmaina atkeliaus.
„Ji yra net 60 proc. labiau užkrečiama už britiškąją Alfa atmainą, ir ji susijusi su 2,2 karto padidėjusiu poreikiu gydytis ligoninėje. Dar nėra žinoma, ar ji yra susijusi su padidėjusiu mirtingumu“, – kalbėjo M. Strioga.
Jo teigimu, norint išvengti rimtos naujos bangos, reikia vakcinuotis.
„Duomenys rodo, kad nuo simptominės ligos po dviejų dozių „Pfizer“ vakcinos apsauga yra 88 proc., „Astra Zenecos“ – 67 procentai.
Jeigu kalbėtume apie apsaugą nuo hospitalizacijos, – jeigu dvi dozės „Pfizer“ vakcinos – 96 proc. apsauga yra, „Astra Zeneca“ – 92 procentais po antros dozės“, – sakė M. Strioga.
Po pirmosios vakcinos dozės apsauga yra žymiai mažesnė. Po pirmosios „Pfizer“ dozės apsauga nuo simptominės ligos yra tik 36 proc., po „Astra Zeneca“ pirmosios dozės – 30 procentų.
„Reikalingos dvi dozės, norint apsisaugoti nuo šių atmainų“, – sakė M. Strioga.
Vyksta diskusijos dėl trečiojo skiepo
Pasak mokslininko, tiek nuo Delta, tiek nuo Beta (afrikietiškosios), tiek nuo Gama (braziliškosios) atmainų gali apsaugoti tik pakankamai aukštas antikūnų skaičius.
„Dėl to, kai dabar yra svarstomi klausimai dėl revakcinacijos, mes ir premjerės ekspertų taryboje turėjome tokią diskusiją. Dalis ekspertų laikosi nuomonės, kad reikia laukti klinikinių tyrimų duomenų. Ir pasižiūrėti, galbūt – tada, kai stebėsime, ar pradeda sirgti vakcinuotieji, ir persirgę.
Aš siūlau nelaukti klinikinių tyrimų duomenų ir apsispręsti, kad tarkime trečiąją dozę mes paskiriame po devynių mėnesių nuo pirmosios“, – sakė M. Strioga.
Medikas neatmeta, kad galbūt tuo metu imuninis atsakas pas kai kuriuos dar bus pakankamas.
„Žmonėms mes tuo nepakenksime“, – teigė M. Strioga.
Siūlo mažiau keliauti
Mokslininkas sako, kad, norint, kad atmaina pas mus neišplistų, reikėtų mažiau keliauti.
„Mano patarimas būtų, kuo mažiau važinėti į užsienį, susitarti su giminaičiais, kad jie iš užsienio čia nevažiuotų“, – savame pajūryje išleisti atostogoms sutaupytus pinigus ragino M. Strioga.
Pasak jo, panašu, kad ši atmaina yra mažiau jautri aukštai temperatūrai. Todėl, jei keliautojai ją atvežtų į Lietuvą, „yra visai realus išplitimo scenarijus“.
Pasak NVI specialisto, manoma, kad ši atmaina Europoje turėtų imti dominuoti dviejų mėnesių laikotarpyje.
„Po dviejų mėnesių ji jau turėtų būti dominuojanti iš visų šiuo metu esančių. Dabar labiausiai Europoje buvo dominuojanti britiškoji atmaina. Ši atmaina konkurenciniu būdu išstumia britiškąją.
Nežinome, kiek dar jų gali atkeliauti, gali ir braziliškoji atkeliauti, jeigu bus didžiulis polėkis turistauti į Pietų Ameriką, gali atkeliauti ir afrikietiškoji. (…) Vienintelis ginklas yra kuo intensyvesnė vakcinacija“, – kalbėjo M. Strioga.
