Tiesa, laikrodžius persuksime dar nesužinoję, kas iš tiesų valdys valstybę ateinančius ketverius metus – laikrodžius suksime sekmadienį 4 val. ryto, o balsavimas prasidės sekmadienį nuo 7 val. ryto ir tęsis iki 20 val. vakaro.
Pagal žiemos laiką gyvename iki paskutinio kovo sekmadienio, kai 3 val. laikrodžio rodyklę pasukamos valanda į priekį. Taip pat elgiamasi daugelyje Europos šalių.
Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.
Kaip žinoma, Lietuvos teritorijoje, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų rekomendacijas ir įgyvendinant Europos Parlamento bei Tarybos direktyvą, kasmet įvedamas vasaros laikas. Jis įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, laikrodį pasukant valanda į priekį, ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, kai laikrodis persukamas atgal.
Lietuvoje sezoninis laikas taikomas nuo 2003-iųjų.
Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m.
Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiniai duomenys rodo, kad 4/5 Lietuvos teritorijos yra antrojoje – Rytų Europos laiko – juostoje (Grinvičo laikas plius 2 valandos), o likusi teritorija – pirmojoje, arba vidurio Europos laiko, juostoje (Grinvičo laikas plius 1 valanda). Šių juostų riba iš pietų į šiaurę eina tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau – tarp Kuršėnų ir Telšių.
Pagal dvejopo laiko sistemą gyvena apie 100 pasaulio valstybių. Sezoninis laikas visame pasaulyje vertinamas prieštaringai. Specialistai iki šiol nesutaria, kas yra svarbiau: vasaros laiko nauda energijos taupymui ar žala žmonių sveikatai.