aA
Pensinio amžiaus sulaukę šveicarai dažnai įsigyja vilas Portugalijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje ir ten, ant jūros kranto, mėgaujasi ramiu gyvenimu, sako Šveicarijoje jau kelerius metus gyvenantis 32-ejų Julius Česnakauskas.
Julius Česnakauskas
© Asmeninis albumas

Jis pasakoja, kad šveicarai vien smulkioms išlaidoms gali sau leisti tokią sumą, kuri prilygsta dažno lietuvio mėnesio uždarbiui, tačiau net ir toks gyvenimas „ant šveicariško pinigų maišo“ turi minusų. Dažnas vietinis pigesnių gydymo paslaugų dairosi kitose šalyse, o norėdamas ant stalo patiekti mėsos turi gerokai patuštinti piniginę.

Lietuvio mėnesio pajamos šveicarui – smulkios išlaidos

Po pasaulį pasklandęs Julius prieš trejus metus įsikūrė Šveicarijoje, čia jam jau kapsi šveicariška pensija. Jis atviras – lietuviška ir šveicariška piniginė gerokai skiriasi, tad sutiko su DELFI pasidalyti savo patirtimi ir įžvalgomis.

„500 eurų – išlaidos, kurių žmonės čia nelabai skaičiuoja, o Lietuvoje 500 gali būti viso mėnesio atlyginimas, – lygina J. Česnakauskas. – Vidurinės klasės asmenys gali įsigyti naują automobilį iš salono ir gyventi be didesnių vargų.“

J. Česnakauskas skaičiuoja, kad metinis šeimos biudžetas sudaro apie 100 tūkst. Šveicarijos frankų (daugiau kaip 86,5 tūkst. eurų). Iš šio biudžeto mokama būsto nuoma, sveikatos draudimai, taip pat perkamas maistas, drabužiai, kitos ūkinės prekės ir kaupiama pensijai.

500 eurų – išlaidos, kurių žmonės čia nelabai skaičiuoja, o Lietuvoje 500 gali būti viso mėnesio atlyginimas. Vidurinės klasės asmenys gali įsigyti naują automobilį iš salono ir gyventi be didesnių vargų.
Julius Česnakauskas

O kiek Šveicarijoje kainuoja būsto nuoma? „Priklauso, kiek yra šeimos narių ir kokio būsto reikia: didesnio ar mažesnio, taip pat priklauso nuo to, ar norisi gyventi mieste, ar kaime. Ciuriche ar Ženevoje yra labai brangu, taip pat ir sostinėje Berne, bet jei pavažiuoji nuo miesto 30-40 kilometrų, kaina gali būti visiškai kitokia, – vardijo J. Česnakauskas. – Vidutiniškai 80 kv/m buto nuoma mieste siekia 2-2,5 tūkst. frankų mėnesiui (1,7-2,1 tūkst. eurų), o kambarį galima išsinuomoti už tūkstantį frankų (apie 865 Eur). Už 1,5 tūkst. (1,3 tūkst. Eur) galima rasti nedidelį butą, o už 2 tūkst. (1,7 tūkst. Eur) ir tokį, kuriame tilptų šeima su vaiku. Tačiau yra ir tokių butų, kurių nuoma siekia ir keturis, ir penkis tūkstančius frankų.“

Dalį pensijos galima naudoti nesulaukus pensinio amžiaus

Pensijos Šveicarijoje kaupiamos remiantis trijų pakopų sistema, kaip ir Lietuvoje. Vis dėlto šveicariškoje ir lietuviškoje sistemoje yra nemažai skirtumų.

Kuo daugiau asmuo uždirba, tuo didesnė atlyginimo dalis atriekiama ir atidedama į pensijų krepšelį. Tad šveicariškos pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo darbingu metu gauto atlyginimo.

Juliaus teigimu, paprasčiausia šveicarišką pensiją nupiešti atsispiriant nuo minimalaus atlyginimo. Jei asmuo visą gyvenimą uždirbo tik minimalų atlyginimą, tai išėjęs į pensiją jis gaus išmokas, sukauptas remiantis pirmosios pensijų pakopos sistema. Tokia pensija gali siekti apie 2,2 tūkst. frankų (1,9 tūkst. eurų).

„Bet bet kokiu atveju, jei kažkiek dirbai gyvenime, turėsi antrą pensijų pakopą, – šyptelėjo pašnekovas. – Nes tai privaloma.“

Antra pensijų pakopa paremta tuo, kad nustatytus procentus nuo atlyginimo moka ir darbuotojas, ir darbdavys. „Įmonės, priklausomai nuo dydžio, gali turėti savo pensijų fondą, taip pat gali pasisamdyti savo pensijų administratorių, – vyraujančią tvarką apibūdino J. Česnakauskas. – O jei įmonė mažesnė, galima pirkti paslaugą iš pasirinkto pensijų fondų valdytojo.“

Pirmoji pensijų pakopa paremta tokia pačia sistema tiek Lietuvoje, tiek Šveicarijoje, tačiau antroji – gerokai skiriasi. „Antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus galima išimti, jei perki būstą arba pradedi verslą, nes tikėtina, kad į fondą grąžinsi daugiau nei išėmei, – vardija Julius. – Galima išimti dėl to, kad tuo įsigytu turtu vėliau galimai galėsi finansuoti savo pensiją.“

Pasidomėjus, ar didelę dalį atlyginimo reikia nurėžti pensijų fondui, J. Česnakauskas patikino, kad ta dalis tikrai nėra tokia skausminga, kad kiltų noras nekaupti.

Julius Česnakauskas
Julius Česnakauskas
© Asmeninis albumas

Dirbantys asmenys nuo atlyginimo nurėžia ir pensijai, ir mamoms, ir galimoms nelaimėms

J. Česnakauskas įvardijo, kas sudaro nuo atlyginimo nurėžiamą pinigų dalį. „Pirma pensijų pakopa – 5 proc., taip pat atskaičiuojamas motinystės draudimas – 0,046 proc., jį moka visi dirbantieji, kad vaiko susilaukusios motinos tris mėnesius galėtų nedirbti. Taip pat yra ir bedarbio, ir nelaimingų atsitikimų draudimai. Nelaimingų atsitikimų išmokos išmokamos net jei nelaimingas atsitikimas nutiko ne darbo vietoje. Dar 0,2 proc. sudaro nedarbingumo pašalpos draudimas – jei susergi, tampi neįgalus ar panašiai, garantuojamos šios išmokos“, – vardijo Julius.

Jei Šveicarijoje dirbantis asmuo netektų darbo, gautų 80 proc. jo buvusio atlyginimo dalį iš valstybės. Tokia suma mokama pirmus metus, vėliau suma šiek tiek mažėja.

Kaupiantiems antroje pensijų pakopoje nuo atlyginimo reikia nurėžti dar 2,415 proc. Po tiek pat į darbuotojo pensijos krepšelį atriekia ir darbuotojas, ir darbdavys, tad susidaro 4,83 proc.

Po motinystės atostogų reta mama grįžta į darbą

Motinystės atostogos Šveicarijoje trunka vos tris mėnesius – tai fiksuotas laikas, nėra galimybės pasirinkti trumpesnį ar ilgesnį motinystės atostogų laiką kaip Lietuvoje.

Į darbą grįžtanti mama savo vaiką turi palikti arba auklei, arba vesti į darželį ar lopšelį. „Dažniausiai šios paslaugos labai brangios, todėl Šveicarijoje moteriai įprasta nedirbti. Šeimoje dažnai dirba tik vyras, o žmona augina vaikus, nes taip tiesiog pigiau“, – pasakojo vaikinas.

Juliaus teigimu, dažnai auklė kainuoja tiek, kiek uždirbtų į darbą grįžusi mama.

Šveicarijoje moteriai įprasta nedirbti. Šeimoje dažnai dirba tik vyras, o žmona augina vaikus, nes taip tiesiog pigiau.
Julius Česnakauskas

Dauguma šveicariškų pensijų išsibarsto po Europą

Lietuvoje dauguma pensinio amžiaus asmenų turi savo butus, nors kai kuriose Europos šalyse yra įprasta visą gyvenimą gyventi nuomojamuose butuose. O kaip yra Šveicarijoje?

„Čia labai daug užsieniečių, jie greičiausiai nuomojasi. O tikrų šveicarų nedaug, tad tą turtą jie perleidžia iš kartos į kartą, – pasakojo J. Česnakauskas. – Bet tie užsieniečiai, kurie atvažiuoja čia padirbėti, sulaukę pensijos čia nelieka.“

Net ir patys šveicarai, kai sulaukia pensinio amžiaus, pradeda dairytis kitų kraštų ramiam ir sočiam gyvenimui.

„Labai populiaru įsigyti būstą kur nors Portugalijoje prie jūros. Dažniausiai taip pigiau. Su šveicariška pensija Portugalijoje, Ispanijoje ar Pietų Prancūzijoje galima labai gerai gyventi“, – šyptelėjo Julius.

Su šveicariška pensija – Lietuvoje

Išgirdęs klausimą, kaip jis įsivaizduoja gyvenimą Lietuvoje su šveicariška pensija, Julius nusijuokė.

„Jei Šveicarijoje dirbsiu iki pensijos, turėtų susidaryti apie 5-6 tūkst. frankų (3,4-4,4 tūkst. eurų) pensija. Manau, kad Lietuvoje tuo metu vargu ar kas gaus tokias pensijas, todėl tikėtina, kad būtų galima gyventi labai neblogai“, – šyptelėjo J. Česnakauskas.

Beje, Šveicarijoje sukaupta pensija yra paveldima. „Jei antra pusė lieka viena, tai jai išmokama ta sukaupta pensija“, – įvardijo pašnekovas, tačiau pridūrė, kad yra šiokių tokių išlygų.

Kitokia sveikatos apsaugos sistema

Šveicarijoje nėra privalomo sveikatos apsaugos draudimo, kiekvienas asmuo turi pats pasirūpinti šiuo draudimu, taip pat pasirinkti, kokias įmokas mokėti ir kokios pagalbos laukti prireikus.

„Šveicarijoje nėra valstybinio sveikatos draudimo. Sistema kažkiek primena automobilių „Kasko“ draudimus, – palygino Julius. – Galima pasirinkti, iki kurios sumos išlaidas dengsi pats ir nuo kurios jau dengs draudimas. Nuo to priklauso įmokos dydis: kuo mažesnė fiksuota suma, iki kurios gydymo išlaidas turi padengti pats, tuo įmokos bus didesnės ir atvirkščiai. Todėl kol esi jaunas, renkiesi didesnę fiksuotą ribą, o būdamas vyresnis ją mažini.“

Privatus sveikatos draudimas padengia viskas išlaidas: ir gydymą, ir vaistus.

Tiesa, yra išimčių – stomatologo paslaugoms yra atskiras draudimas, tačiau juo susižavi retas šveicaras.

Stomatologų paslaugos net ir patiems šveicarams dažnai yra per brangios, todėl neretai jie šio gydymo ieško Prancūzijoje ar Vokietijoje. Pašnekovas įvardijo, kad šiose šalyse stomatologo kainos pigesnės kone perpus.

Juliaus teigimu, sveikatos draudimas gali kainuoti apie 250 frankų (216 Eur) per mėnesį. Nors ši suma labai individuali.

Beje, yra tokių šveicarų, kurie nėra apsidraudę. Tokius asmenis ligoninės priima ir suteikia jiems gydymą, tačiau vėliau išrašo sąskaitą ir perduoda įstaigai, kuri vėliau tą sumą išieško iš paslaugas gavusio asmens.

J. Česnakauskas teigia, kad tokia praktika, neturėti draudimo, nėra sektina.

Remiantis šveicariška sistema, visos skolos, jei pats skolininkas iki gyvenimo pabaigos jų nesumoka, perduodamos vaikams.

Paskolą galima imti ir 150 metų

„Šveicarijoje suteikiama galimybė imti paskolą 150 metų. Galima planuoti, kad tą paskolą baigs išmokėti vaikai, – skaičiavo pašnekovas. – Bent jau teoriškai tai yra įmanoma, nors patys šveicarai nelabai mėgsta paskolų.“

Ir nors Julius teigia, kad šveicarai nėra linkę lengva ranka imti paskolas, taip pat priduria, kad įsigyti nuosavą būstą tiesiog taupant nėra paprasta. „Paprastam žmogui nusipirkti būstą neimant paskolos... Gal ir įmanoma“, – svarstė J. Česnakauskas.

Kiek pinigų reiktų turėti nedideliam namui kur nors miesto pašonėje? Juliaus teigimu, apie 800 tūkst. frankų (700 tūkst. Eur). „Šveicarijoje labai populiaru gyventi kaime, kažkur už miesto, nes labai gerai išvystyta infrastruktūra ir visur greitai ir paprastai galima nuvykti su traukiniu“, – vardijo J. Česnakauskas.

30, 40 ar net 70 kilometrų, anot pašnekovo, yra įprastas atstumas, kurį dažnas šveicaras įveikia keliaudamas į darbą.

Šveicarijoje kai kas pigiau nei Lietuvoje

J. Česnakauskas Šveicarijoje gyvena jau trejus metus, prieš tai dar dvejus joje buvo dažnas svečias.

„Beveik visos paslaugos Lietuvoje yra daug pigesnės, – lygino Julius. – O maisto produktai... Ne visi. Šveicarijoje mėsos kaina yra kosminė. Kilogramas vištienos kainuoja 25 eurus, jautienos – 30-40 eurų už kilogramą. Tačiau daržovės, vaisiai ir pieno produktai kainuoja tiek pat, gal net pigiau nei Lietuvoje.“

Beje, vaikinas įvardijo, kad Šveicarija yra išskirtinė tuo, kad nepriklauso muitų sąjungai. „Jie turi savo susitarimus su skirtingomis šalimis, todėl žiemą nedaro taip, kaip didžioji dalis Europos, kur dar sezono metu įsiveža vaisius ir daržoves, kuriuos vėliau laiko sandėliuose ir nokina. Šveicarai sudaro sandorį, pavyzdžiui, su Brazilija, kad sezono metu vaisius veš iš jų, todėl vaisiai būna švieži“, – įvardijo Julius.

Kilogramas vištienos kainuoja 25 eurus, jautienos – 30-40 eurų už kilogramą. Tačiau daržovės, vaisiai ir pieno produktai kainuoja tiek pat, gal net pigiau nei Lietuvoje.
Julius Česnakauskas

Paragavus Šveicarijos noras grįžti į Lietuvą slopsta

J. Česnakauskas Šveicarijoje gyvena jau trejus metus, dar kelerius metus prieš apsigyvendamas nuolatos čia lankėsi. Daug laiko vaikinas praleido ir Vokietijoje, ir Didžiojoje Britanijoje.

„Lietuvoje viskas gerai, gal tik oras prastesnis nei Šveicarijoje, – nusijuokė pašnekovas. – Žinau, kad galiu dirbti iš bet kur, kad ir iš Lietuvos, nors tada tektų daug skraidyti, dėl to man patogiau gyventi ten, kur yra klientų.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Trys naujos rizikos grupės: nuo skurdo spąstų neapsaugoti net ir dirbantieji (48)

Socialinės apsaugos išmokos neužtikrina „naujų“ socialinės rizikos grupių apsaugos nuo...

Sąmyšis mokyklose nesibaigia: šįkart į kampą spaudžiami ne mokytojai, o abiturientai (40)

Mokslo metai mokyklose prasidėjo sumaišties kupinomis emocijomis. Ir nors garsiausiai buvo kalbama...

Už uždarų durų Širinskienės komisijoje bus nagrinėjama įslaptinta medžiaga: nustatyti pirmieji taikiniai (109)

Seime trečiadienį į antrąjį posėdį rinkosi nauja parlamentinio tyrimo komisija, kuri pradėjo...

Kolegijos Kryme direktorė apie kruviną išpuolį: žudė visus iš eilės išpuolis perkvalifikuotas: tai – ne teroro aktas (591)

Rusijos okupuotame Kryme , Kerčės politechnikos kolegijoje nugriaudėjo sprogimas, žuvo...

Teisybės teisme ieškojęs kriptomilijonierius Paulius Aršauskas išgirdo nepalankų nuosprendį (5)

Į teisėsaugos akiratį pakliūvantis kriptovaliutų verslininkas Paulius Aršauskas trečiadienį...

„Ryanair“: kietasis „Brexit“ galėtų sustabdyti skrydžius JK trims savaitėms (5)

„ Brexit “ be prekybos susitarimo pasirašymo galėtų sustabdyti „ Ryanair “ skrydžius...

Metų seklys: kuo mažesnis miestelis, tuo sunkiau sekti – nusikaltėliai itin atsargūs nepaisant atsargumo neteko milijonų (7)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Vienur – aukso amžius, kitur – padėtis be išeities (36)

Augant Lietuvos ekonomikai, didėjant darbo užmokesčiui ir paslaugų kainoms, regionai – vis dar...

Į jaunių elitą įsiveržusios tenisininkės treneris sunerimęs: tuoj neliks, kas dirba su vaikais (1)

Žinomo šalyje teniso trenerio Šarūno Kulnio auklėtinė Klaudija Bubelytė metus užbaigė...

Negailestingą diagnozę išgirdęs devynmetis nepasidavė: aš per jaunas mirti

Vaikų paramos fondo „ Mamų unija “ vadovė Eglė Mėlinauskienė specialiai DELFI iš...