Odos ir Veneros ligų centre benamiai nusiprausdavo, gaudavo medicinos pagalbą. Gydytojas atvykusius patikrindavo dėl lytinių ligų, skirdavo vaistų. Darbuotojai benamius ir perrengdavo.

Šešiolika metų centrą finansuodavo Visuomenės sveikatos fondas. Į jį pinigai patekdavo iš įvairių šaltinių. Vienas jų – Ligonių kasa.

Tačiau, pasak jos atstovų, nuo naujųjų metų šio fondo administravimą perėmė Sveikatos apsaugos ministerija.

Vilniaus odos ir Veneros ligų centro direktorius Gintautas Lileikis pasakojo, kad vargšai ir toliau ateina.

„Vaizdžiai šnekant pabučiuoja į durų rankeną ir išeina. Mes paaiškiname, kad nebeliko finansavimo, apgailestaujame ir nebeteikiame tų paslaugų. O kaip toliau – gal savivaldybė sugalvos mieste kažką?“, – svarstė jis.

Kasmet benamių priežiūrai šis centras prašydavo apie 70 tūkst. litų. Vilniaus savivaldybė sako, kad dabar skelbiamas konkursas programai finansuoti. Todėl tik laiko klausimas, kada benamiai vėl galės gauti priežiūrą.

„Yra keletas šaltinių: Aplinkos apsaugos fondas, yra savivaldybės biudžeto lėšos, galimi ir kiti finansavimo šaltiniai. Manome, kad tikrai ši programa turėtų būti finansuojama“, – dėstė Savivaldybės visuomenės sveikatos skyriaus specialistė Deimantė Noreikienė.

Kol Odos ir Veneros ligų centras negauna pinigų, savivaldybė siūlo eiti į nakvynės namus. Tačiau juose medikų pagalba neteikiama, o dušų užtenka ne visiems.

Caritas“ nakvynės namuose nusiprausti gali tik nuolatiniai gyventojai. Dienos centre dušo nėra. Dėl to kartais atvykusieji išprašomi.

Dienos centro socialinė darbuotoja Sigita Urbonaitė paaiškino, kad yra buvę atvejų, kai matė, jog žmogus turi utėlių.

„Esame priversti jo paprašyti išeiti, nes yra grėsmė užsikrėsti kitiems žmonėms. Todėl nukreipdavome į odos ir veneros ligų dispanserį ir tuomet žmogus ateidavo su pažyma, kad jau problema sutvarkyta. Tuomet jis lankydavo dienos centrą“, – pasakojo S. Urbonaitė.

Šiuo metu Vilniuje yra 4 nakvynės namai ir jų paslaugomis kasmet naudojasi šimtai benamių.