Ambasada prie landynių
Dauguma ambasadų įsikūrusios prestižiniuose Vilniaus rajonuose: Žvėryne, Antakalnyje, M.K.Čiurlionio gatvėje. O Kinijos diplomatinė atstovybė yra arčiau stoties esančioje Algirdo gatvės dalyje, greta sovietinių laikų gamyklos ir baisiai nutriušusių bendrabučių. Netoliese griūvančiuose sandėliukuose jau daug metų gyvena valkatos.
Ambasadai vieta pasirinkta neįprasta – tai bene vienintelė užsienio valstybės atstovybė, nusigrūdusi į tokį rajoną. Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento duomenimis, diplomatinės atstovybės pačios renkasi ir įsigyja vietas savo būstinėms.
Galima net įtarti, kad vieta buvo pasirinkta žvelgiant į ateitį, kai imigrantams iš Kinijos reikės pirkti ar nuomotis būstus, o jie čia pigesni nei prestižiniuose sostinės rajonuose. Policijos duomenimis, atvykėliai kinai čia jau koncentruojasi.
Renkasi Rygą
Šiuo metu sostinėje yra tik 26 Kinijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje nuolat. Bet dar beveik 200 turi leidimus šalyje gyventi laikinai. Daugumos jų pragyvenimo šaltinis – kinų maisto kavinės ir restoranai. „Iš pradžių atvažiuoja vienas, paskui atsiveža visą šeimą“, – sakė Migracijos skyriaus viršininkas. Tiesa, daugumos Vilniuje gyvenančių kinų šeimos nėra labai didelės – kol kas teturi po 1–2 vaikus.
R.Šniras negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl, pavyzdžiui, gretimojoje Latvijoje kinų diaspora daug didesnė. Jis pasakė bent kelias galimas priežastis. „Gal Lietuvos ekonominė padėtis nepatinka, gal mokesčiai? Gal mūsų kontrolė stipresnė? Gal Latvijoje jų daugiau, nes ten yra siena su Rusija, iš kurios jie atvyksta?“
Svetimšaliai jaunikiai
Beje, kinai retai tuokiasi su vietos moterimis. O Vilniuje nuo sovietmečio užsilikę ir Gariūnuose prekiaujantys vietnamiečiai (leidimus nuolat gyventi turi 76 iš šios šalies atvykę žmonės) laikosi priešingos taktikos: beveik visi, pasak R.Šniro, legalizavosi susituokę su vietos moterimis.
Bet pastaruoju metu iš šios šalies jaunikių nebeatvyksta. Lietuvoje dabar yra apie 30 vietnamiečių su laikinaisiais leidimais.
Azerbaidžaniečiai pjaunasi
Iš viso Lietuvoje legaliai gyvena apie 30 tūkst. iš kitų šalių atvykusių gyventojų. Daugiausia – rusų, baltarusių, ukrainiečių. Jų ėmė daugėti pastaruoju metu, kai į Vakarus išvykus daugybei lietuvių šalyje ėmė trūkti darbo jėgos: iš Rytų atvyksta vairuotojai, statybininkai.
Pasak R.Šniro, ėmė daugėti ir žydų – Vilniuje legaliai gyvena jau 66 Izraelio piliečiai.
Bene vienintelė tarpusavyje besipykstanti diaspora – azerbaidžaniečiai. Leidimus nuolat gyventi turi tik 15 asmenų, tačiau nemažai azerbaidžaniečių turi Lietuvos pilietybę. Dauguma jų prekiauja turguose. Pasak pareigūnų, konkuruodami tarpusavyje jie net skundžia policijai tautiečius, gyvenančius Vilniuje nelegaliai.
Juodaodžiai turistai
Pastaruoju metu sostinės gatvėse vis dažniau galima pamatyti juodaodžių, bet, pareigūnų žiniomis, tai nėra imigrantai. Dažniausiai tai trumpam iš užsienio atvykę turistai (pastaruoju metu padaugėjo kvietimų, reikalingų vizai gauti, Nigerijos, Maroko piliečiams) arba iš Pabradės užsieniečių registracijos centro atvykę nelegalai (daugumos jų judėjimo laisvė neapribota).
Oficialiai Vilniuje tik du atvykėliai iš Afrikos turi leidimus gyventi čia nuolat. Abu iš Nigerijos. Iš viso Lietuvoje tokius leidimus turi 12 nigeriečių ir keli kitų Afrikos valstybių piliečiai. Bet laikinuosius leidimus turi gerokai daugiau afrikiečių. Pavyzdžiui, vien pernai, Migracijos departamento duomenimis, buvo išduoti arba pratęsti 43 laikinieji leidimai atvykėliams iš Afrikos.