Moters neįtikino gruodžio pirmomis dienomis prokurorų pateikta nelaimingo atsitikimo versija, todėl po švenčių ji ketina kreiptis į teismą ir siekti, kad vyro žūties byla būtų iš tikrųjų ištirta iki galo.

– Seimas sprendžia parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto VSD veiklos tyrimo išvadų likimą. Kaip manote, kodėl vienos frakcijos tyrimą remia, o kitos – apsisprendė balsuoti prieš jį?

– Kiek žinau, valdantieji socialdemokratai ketina balsuoti prieš NSGK išvadas. Nepamirškime, kad jie – irgi žmonės. Jie puikiai supranta, kad šiuo atveju už kiekvieną balsą turės atsakyti asmeniškai. Mano akimis, VSD likimas tapo ne asmeninis, bet bendras reikalas: visi yra susipainioję ir kaip įmanydami stengiasi išbristi iš klampios situacijos.

Vyto žūtis atskleidė VSD auglį su visomis metastazėmis. Šitas žmogus žuvo ir sumokėjo pačią brangiausią kainą, o kaip pasielgs tie kiti – šiomis dienomis ir sprendžiama.

Seimo balsavimas nėra šiaip sau. Aš pati sau palyginau jį su XVIII amžiaus Targovicos konfederacija. Juk tie, kurie anuomet pardavė reformuojamą ir tvarkomą Lietuvą Rusijai, vėliau prašė, kad ant jų kapų būtų užrašyta: buvome kvailiai, bet ne išdavikai.

Koks skirtumas, dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta – svarbiausia rezultatas. Ir štai dabar, mano galva, per kvailumą ir iš išskaičiavimo vėl išduodama valstybė.

– Nei Jūs, nei V. Pociūno brolis Algimantas netikite Generalinės prokuratūros palaiminta nelaimingo atsitikimo versija. Kokios Jūsų šeimos ir artimųjų versijos?

– Iš pradžių man reikėtų nuodugniai susipažinti su byla, kad sukurčiau argumentais pagrįstą asmeninę versiją.

Vis dėlto man mažiausia tikėtina Prokuratūros išvada, kad Vyto žūtis buvo paprastas nelaimingas atsitikimas. Kodėl? Iš to, kas buvo pateikta oficialiai, aiškiai matyti, kad nelaimingo atsitikimo versijai stinga duomenų.

Ką reiškia, kad prokurorai nustatė, jog nebuvo panaudota nuodingų medžiagų? Jie negalėjo šito nustatyti dėl to, kad nuodingos medžiagos suskyla per kelias valandas ir jokio jų pėdsako neaptinkama. Užtenka, kad žmogų apsvaigintum, supiltum butelį brendžio jam į gerklę ir išmestum pro langą. Beje, tarp įvairių anksčiau įvykdytų susidorojimų su kitų šalių pareigūnais tokios praktikos pavyzdžių esama.

Bylos, kai kyla didelių įtarimų dėl specialiųjų tarnybų įsikišimo, pagal daiktinius įrodymus paprastai neištiriamos. Jos gali būti bent iš dalies atskleistos tik tiriant galimus nužudymo motyvus. Mano žiniomis, jais beveik nebuvo domėtasi.

Manau, praeis galbūt ne vieni metai, bet galai galų gale išlįs. Per daug nepaaiškinamų dalykų šitoje byloje. Juo labiau kad Vytui jau yra tekę patirti incidentą, panašų į pasikėsinimą.

– Gal galėtumėte plačiau papasakoti tą istoriją?

– Tai nutiko praėjusių metų lapkričio ar gruodžio pradžioje. Jau gerokai sutemus Vytas iš Gardino važiavo namo. Vienoje siauroje kelio vietoje palei poligonus jo automobilis atsidūrė greta vilkiko, vežusio gelžbetonio ritinius.

Dažniausiai tokie sunkūs kroviniai vežami net nepritvirtinti prie platformos. Ar galite įsivaizduoti, kad toks ritinys imtų ir šiaip sau nuo jos nuriedėtų? O tąkart vienas nuriedėjo ir vos neprispaudė pro šalį važiavusio Vyto automobilio.

Vyrą išgelbėjo greita reakcija. Vilkikas, pametęs krovinį, nudūmė kaip niekur nieko, net nestabtelėjo. Šis įvykis Vytą labai sukrėtė.

– Esate minėjusi, kad iš vyro akių suprasdavote, jog jam Gardine nėra gerai. Ar V. Pociūnui buvo grasinta?

– Per „paksogeitą“ dirbti VSD Vytui buvo labai sunku. Atsimenu, vieną vakarą jis pasisodino vaikus ir įspėjo vakarais po vieną niekur nevaikščioti, iš mokslų grįžti tiesiai namo. Tada buvo labai sunkus metas. Nors Vytas niekada nesiskųsdavo, mačiau, kaip pilnėja jo vaistinėlė: sustreikavo širdis, atsivėrė skrandžio opa.

Jei tik sugebėčiau prisiminimus sudėlioti paeiliui, paaiškėtų labai daug dalykų. Prisimenu, pasibaigus „paksogeitui“ atsipūtėme, pradėjome planuoti atostogas, manėme, kad prasidėjo ramesnis laikotarpis. Kurį laiką ir buvo ramu, tačiau netrukus apėmė keista, nesuvokiama įtampa. Tada – ta tremtis į Baltarusiją. Man rodos, Vytas pats nelabai suprato, kam ant uodegos užmynė.

– Tačiau VSD vadovybė tvirtina, kad pareigūnas tarnybą Baltarusijoje pasirinko savo noru.

– Taip, jie bando įpiršti mintį, kad tai paties Vyto sprendimas. Pagal dokumentus taip gali pasirodyti: pareiškimas pasirašytas, atlyginimas didesnis, duotas automobilis. Kas nors kitas galbūt apie tai tik svajotų.

Bet tik ne Vytas. Jo nesuviliotum prabangiais žaisliukais ir dideliais pinigais. Savo darbą departamente jis mėgo ir vertino. Ir tos tremties jam negalėjo kompensuoti jokie materialūs dalykai.

Solidžiomis piniginėmis sumomis jį bandė suvilioti ir privataus verslo struktūros, tačiau Vyto tas darbas nedomino. Kai dabar pagalvoju, tai galėjo būti jaukas išvilioti jį iš VSD. Matyt, kam nors jis, jo veikla departamente buvo labai neparanki. Atsiskleistų labai daug dalykų, jei Prokuratūra iš esmės pasidomėtų paskutinėmis Vyto tirtomis bylomis. To galėtų imtis ir Seimo Ekonomikos komitetas.

– Gal galėtumėte įvardyti konkrečius asmenis, kuriems nepatiko V. Pociūno atliekami tyrimai?

– Tų žmonių nuotraukos ir pavardės mirga laikraščiuose, todėl nėra reikalo kartotis. Iš pradžių supratau, kad į šiuos reikalus įsipainioję daug galingų interesų grupių, bet maniau, kad tie žmonės bus gudresni, elgsis taktiškiau.

O NSGK darbui įsibėgėjus prasidėjo isterija, pamačiau su aukštąja politika ar diplomatija visiškai nieko bendra neturinčių elgesio modelių. Scenoje savo partijas atliko iš esmės visi veikėjai, nelabai kas liko šešėlyje. Gaila, kad tie žmonės neturi savigarbos – jie ir toliau nepasiduos.

– Kaip vertinate aukščiausių valstybės vadovų laikyseną?

– Man truputėlį nepatogu dėl pirmojo šalies asmens. Laikau save Lietuvos piliete, todėl skaudu nesulaukti palaikymo. Suprantu, politikai turi visokių interesų, tačiau prezidentas negali likti sąžiningumo ir patriotizmo nuošalėje. Paaiškėjo, kad ne tiek daug žmonių turime, kurie rizikuotų likti nuoseklūs ir nepaperkami. Tačiau ir tų niekas nevertina. Tikėjausi, kad bent jau prezidentas juos savo autoritetu užstos. Štai ko pasigedau.

Šaltinis
Savaitraštis „Panorama“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją