Regioniniuose laikraščiuose pasirodo skelbimų apie dovanojamas tvarkingas sodybas. Tai bandymai įsikabinti į skverną turintiems planų apsigyventi kaime.
Antai Viduklėje (Raseinių raj.) gyvenanti pensininkė R.A. regioniniame laikraštyje įdėjo tokį skelbimą: „Dovanoju gyvenvietėje tvarkingą sodybą su mūriniais pastatais nuolat gyventi“.
Paprašyta paaiškinti, kaip tokią dovaną būtų galima atsiimti, moteris tvirtino, kad jos pasiūlymas iš tiesų panašus į dovaną ir kad toks sumanymas yra tarsi paskutinis bandymas sudominti potencialius pirkėjus.
„Prisipažįstu, nesurandu pirkėjo. Taigi bandau visokius būdus. Galvoju, gal susidomėtų jauna šeima, pradėtų kurtis, dirbtų ir po truputį dalimis mokėtų už tą sodybą. Manau, dėl visko galima susitarti“, - svarstė Viduklės gyventoja.
Parduodama sodyba yra Jurbarko rajone, netoli Eržvilko. Anksčiau ji priklausė R.A. tėvams. Sodybos nepavyksta parduoti keletą metų, nors, sprendžiant pagal skelbimų portaluose esančias nuotraukas, ji tikrai atrodo tvarkinga.
„Mano tėvas buvo statybininkas. Pats viską pastatė, todėl pastatų kokybė gera. Manau, sodyba yra verta apie 20 tūkst. eurų. Už tokią sumą dabar juk net pamatų normaliam namui nepastatysi“, - svarstė vidukliškė.
Jos įsitikinimu, pirkėjų nėra todėl, kad kaimo vietovėse žmonės nemato gyvenimo ir veiklos perspektyvų.
„Jurbarko rajonas apskritai tampa labai nepatrauklus. Mažai darbo vietų. Blogi keliai. Kaimiečiai pragyvena vieną kitą karvę augindami. Bet už pieną juk nenusipirksi namo. Kam dabar kaime reikalingi geri pastatai? Senesni – miršta, jaunesnis lekia į užsienį “, - savo pastebėjimais dalijosi sodybą dovanai siūlanti Viduklės gyventoja.
Vis dėlto net ir atokioje provincijoje galima rasti vietų, bent šiek tiek dominančių nekilnojamojo turto pirkėjus. Pavyzdžiui, tokia yra atlaidais garsėjanti Šiluva (Raseinių raj.).
Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas sakė, kad miestelyje kartais parduodamas vienas kitas pastatas, kuriame apsigyvena senyvo amžiaus žmonės. Gali būti, kad juos atvilioja religinė Šiluvos aura.
„Tačiau jei pastatas yra ne miestelyje, bet kokiame nors Šiluvos seniūnijos kaime, tokio nekilnojamojo turto vertė yra nulinė. Nebent jis stovėtų šalia upės. Pirkėjus kaime domina ne pastatai, bet žemės plotai “, - atkreipė dėmesį seniūnas.
Jo nuomone, dūlančių pastatų kaimo vietovėse ateityje tik daugės.
„Sovietmečiu dalis Šiluvos apylinkėse esančių vienkiemių buvo sukelta į vadinamąsias grupines gyvenvietes. Dabar tos grupinės gyvenvietės sparčiai tuštėja, pastatai lieka neprižiūrimi“, - pabrėžė Šiluvos seniūnijos vadovas.
Jis sakė nesiimąs vertinti, ar kaimo vietovėse griūvantys pastatai yra provincijos degradacijos ženklai ar neišvengiami natūralūs procesai.