Visuomenės nuomonės ir tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys interviu LNK „Žinioms“ pasakojo, kad per metus daugumos valdančiųjų reitingai natūraliai sumažėjo.

„TS-LKD, Laisvės partijos reitingai sumažėjo. Bet Liberalų sąjūdžiui, lyginant su rinkimų rezultatu, apklausos rodo net didesnį rezultatą“, – sakė V. Gaidys.

Sociologas spėja, kad tokius rezultatus lemia tai, kad dvi iš valdančiųjų partijų tiesiog yra labai matomos.

Laisvės partija ir jos vadovė tikrai dažnai pasisako, ir taip labai ryškiai. TS-LKD, Ingrida Šimonytė, per visus probleminius momentus ji laikė frontą. Ji pirmiausiai eidavo ir sakydavo, ką reikia arba nereikia daryti, ir ugnį į save prisiimdavo“, – komentavo V. Gaidys.

Sociologas pastebėjo, kad Liberalų sąjūdis elgėsi ramiau.

„Viktorija Čmilytė-Nielsen yra Seimo pirmininkė. Ta padėtis yra dėkinga reitingų prasme. Ir anksčiau tiems, kas buvo Seimo pirmininkai, tiems buvo kažkiek šilčiau“, – teigė V. Gaidys.

Daugiausiai keliami vertybiniai klausimai

Sociologas sutiko, kad pagrindinės dvi problemos, kurios veikė valdančiųjų reitingus, buvo pandemija ir migrantų krizė.

„Santuokų irgi nereikia pamiršti, kažkam tas yra svarbu“, – sakė V. Gaidys.

Kartu sociologas pastebėjo, kad pastaruoju metu beveik neskamba ekonominiai klausimai – dėl pensijų, atlyginimų, kurie anksčiau būdavo jautriausi.

„Dabar mes faktiškai esame Katedros aikštėje, pats mačiau, kokie ten šūkiai (per mitingą) rugsėjį būdavo, – daugybė žmonių, ir faktiškai nė vieno ekonominio reikalavimo nebuvo. Buvo kažkokie vertybiniai reikalavimai, kas Lietuvai iki šiol nebuvo būdinga“, – teigė V. Gaidys.

Sociologas pastebėjo, kad labiau teigiamai negu neigiamai vertinamų politikų šalyje liko nedaug.

„Iš viso sąrašo, kur reitinguojami gal 25 politikai, su pliuso ženklu yra likę gal tik kokie penki, tarp jų yra du ministrai. Prieš mėnesį iš viso nebuvo nei vieno ministro su pliuso ženklu (kurį vertintų daugiau teigiamai negu neigiamai)“, – sakė V. Gaidys.

Šiuo metu labiau teigiamai nei neigiamai vertinamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Dar (labiau teigiamai nei neigiamai vertinami) V. Čmilytė Nielsen ir prezidentas. Bet tai yra 53 ar 54 proc., jau netoli 50 procentų. Tai jau yra ne tik psichologinė, bet ir aritmetinė riba. Jeigu yra mažiau kaip 50 proc., reiškia, kad kažkokia grupė žmonių, kažkokie elektoratai, jau neigiamai tave vertina, ir tas gali netrukus atsitikti“, – sakė V. Gaidys.

Žmonių nuomonės išsiskyrė

LNK „Žinių“ kalbinti žmonės įvairiai vertino dabartinės valdžios pastangas dorotis su kylančiomis problemomis.

„Šitai valdžiai sekasi labai gerai. Bet kuriuo atveju tai yra daug geriau, negu sekėsi anai valdžiai. Galbūt po ilgo laiko mes apskritai turime valdžią, nes buvo daugiau keistos valdžios, kurių negali pavadinti valdžia. O čia vis dėl to jaučiasi žinojimas, ko iš valstybės norime, ir tam tikras tvirtumas“, – svarstė Katedros aikštėje pakalbintas vyras.

Kita praeivė manė, kad praėjęs Seimas buvo geresnis.

„Daugiau dirbo žmonėms, o čia – kažkaip ne tuos klausimus reikėtų spręsti“, – sakė ji.

Garbaus amžiaus pašnekovei atrodo, kad šios kadencijos valdantieji daugiausiai rūpinasi vienos lyties asmenų partnerystės klausimais.

Dar vienas pašnekovas atsakė į klausimą diplomatiškai.

„Visi Seimai dirba. Esu buvęs pareigūnas, žinau, kaip ta virtuvė verda, priimant įstatymus, juos derinant, diskutuojant. Vertinčiau ir aną ir šią daugumą teigiamai, nes pagrindiniai įstatymai, kurie yra numatyti Vyriausybės programoje, yra pateikti, svarstomi. Kad nepraeina, tai yra natūralu, visi turime skirtingas nuomones, reikia rasti bendras nuomones. Tam reikia laiko“, – svarstė vyras.

Kitas pašnekovas buvo įsitikinęs, kad vis dėl to ankstesnis Seimas geriau dirbo.

„Todėl, kad ten buvo darbas žmonėms, o čia yra darbas tik sau, partijai, trims partijoms, kurios susivienijo. Nežinau, ar jos būtų aplamai pasirodę, jeigu būtų tikrai pagal rinkėjų balsus. Taip gavosi, kad jos susivienijo, bet, kas liečia buvusį Seimą ir buvusią valdančiąją partiją, tai skirtumas yra didelis, – kas dirba sau, ir kas dirba žmonėms“, – kalbėjo jis.

Gatvėje sutikta jauna moteris mastė kitaip.

„Man tiesiog vertybiškai geresni žmonės dabar yra susirinkę. Mano politinės pažiūros yra daugiau dešiniosios, liberalios, negu kairuoliškos, tai – vien dėl to“, – sakė pašnekovė.

„Manau, kad šiaip žmonių pasitikėjimas viskuo yra labai žemas šiuo metu. Stresas, nuovargis nuo pandemijos (tą galėtų įtakoti), arba tiesiog ne tie žmonės eina į politiką, kurie turėtų eiti. Tikiuosi, (kad ateityje atsiras) daugiau idealistiškai nusiteikusių, jaunų, progresyvių žmonių “, – sakė moteris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (617)