Įvairias reakcijas sukėlęs klausimas buvo toks, kodėl L. Kasčiūnas nepasikeičia mobiliojo telefono numerio, kuriame yra du aštuonetai (šie aštuonetai laikomi slaptu nacių ženklu dėl to, kad aštuntoji abėcėlės raidė yra H ir siejasi su nacių lyderiu Adolfu Hitleriu – „Delfi“ past.).
„Kodėl jūsų kai kuriuose asmeniniuose duomenyse vis dar yra nacistų naudojamų simbolių?“, – kandidato paklausė žurnalistė.
L. Kasčiūnas paprašė patikslinti klausimą: „Ką jūs turite galvoje?“. Į tai D. Žeimytė-Bilienė atsakė: „Jūsų telefono numerį.“
„Mano telefono numeris yra atsitiktinis“, – teigė L. Kasčiūnas, tačiau žurnalistė D. Žeimytė-Bilienė tikino: „Nemanau, kad ten atsitiktinis“.
Įsikarščiavęs L. Kasčiūnas komentavo, kad jau yra daug apie save prisiklausęs.
„Kad aš gyvenu 88 bute, kad mano vaikai gimė per Hitlerio gimtadienį“, – pradėjo vardinti, o žurnalistė dar kartą perklausė: „Kaip tai gali būti atsitiktiniai dalykai?“.
„Ar aš galiu telefono numerį pasirinkti?“, – irgi klausimu atsakė L. Kasčiūnas.
„Galit! Galit pasirinkti ir ten toks sutapimas du aštuonetai kažkodėl?“, – klausė D. Žeimytė-Bilienė.
„Nežinau, toks yra, tai ką dabar, keisti numerį?“, – perklausė politikas.
„Tai sutapimas?“, – klausė žurnalistė.
„Taip, be abejo“, – tikino jis.
Vaizdo įrašo ištraukoje pasisakė ir Žygimantas Pavilionis, kuris užstojo bendrapartietį, kad jam aštuoni siejasi su begalybės, sėkmės skaičiumi, mat ir pats tuokėsi tą dieną, todėl prašė nedaryti tokių sąsajų.
Vis dėlto D. Žeimytė-Bilienė priminė, kad Ž. Pavilionis nepriklausė anksčiau Lietuvos Nacionaldemokratų partijai, prie kurios anksčiau buvo prisijungęs L. Kasčiūnas.
Sulaukė grasinimų
Ši ištrauka savaitgalį išplito socialinėse medijose. Dalis socialinių tinklų vartotojų kritikavo tokį žurnalistės klausimą, daugeliui pasirodė, kad jis buvo iš piršto laužtas ir nereikėtų telefono numerio sieti su nacististinėmis nuostatomis. Kita vertus, kita dalis L. Kasčiūną vadino fašistu, kadangi jis dabar palaiko JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
„Delfi“ bandė susisiekti su L. Kasčiūnu ir D. Žeimyte-Biliene dėl komentaro, tačiau nei vienas neatsiliepė telefonu.
Kiek vėliau D. Žeimytė-Bilienė feisbuke pasidalijo komentaru, kuriame papasakojo, kokias išvadas galima daryti šioje situacijoje.
„Kelinta diena stebiu aštrią reakciją į klausimą, kurį uždaviau vienam iš kandidatų į Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partijos pirmininko postą. Pradžioje kandidato simpatikai, kolegos partijoje, vėliau į chorą įsijungė „sisteminės žiniasklaidos“ nekentėjai, o galų gale ir kai kurie kolegos žurnalistai. Visi pliekia išsijuosę, kaip gi galėjo būti užduotas toks klausimas. Mat klausti politikų apie tai, kokie jiems animaciniai personažai patinka yra ok, o klausti, kodėl jo asmeniniuose dalykuose įvairiomis formomis dar figūruoja praeities šešėliai – jau baisus reikalas“, – rašo žurnalistė.
Pirmiausia, anot žurnalistės, tema nebuvo anksčiau paliesta ir nagrinėta Lietuvoje.
„Tema, kurią paliečiau, absoliučiai nenagrinėta Lietuvoje, simboliai simbolika, apie kuriuos rašoma kitų šalių žiniasklaidoje nemažai, pas mus paskutinį kartą išsamiau aptarti 2011 metais, kai vokiečiai padarė rimtą tyrimą, apie simbolių naudojimą šiuolaikinėse radikaliose organizacijose“, – rašo žurnalistė.
„Žurnalistai nuo pirmojo kurso mokomi, kad nėra blogų klausimų. Turinys yra ne klausimas, turinys yra atsakymas. Išvadas daro klausytojai ir žiūrovai. Labai raginu žurnalistus, ypač jaunuosius kolegas, nebijoti klausti. Kitaip nėra prasmės būti žurnalistu“, – taip pat rašo žurnalistė.
Visą komentarą skaitykite čia:
Anksčiau viename komentare žurnalistė pasidalino, kad po šių vaizdo ištraukų išplitimo sulaukė grasinančių žinučių, todėl ją sukritikavusiems kolegoms palinkėjo, kad jiems netektų su tuo susidurti. Taip pat, D. Žeimytės-Bilienės teigimu, žurnalistai neturi bijoti užduoti net ir nepatogių ar kartais keistai skambančių klausimų.
Taip pat pridūrė, kad L. Kasčiūnas iškart atpažino, apie kokius simbolius kalbama, o kadangi gali tapti vienos didžiausių partijų pirmininkų, todėl, jeigu viskas praeityje, turėtų pasikeisti numerį ir nebebūtų klausimų.
Kontrimas: žurnalistui verta sugalvoti keisčiausią klausimą
Žiniasklaidos eksperto ir Vilniaus universiteto (VU) lektoriaus L. Kontrimo teigimu, tas, kas bent kažkiek mokėsi žurnalistikos, o ir visuomenė turi žinoti, kad blogo žurnalisto klausimo nebūna.
„Visada reikia stebėti ir klausytis, kaip pašnekovai sureaguoja į klausimą, kokius pateikia atsakymus ir kaip elgiasi. Štai, kas yra svarbiausia.
Aš pasakysiu dar daugiau, kad kartais žurnalistui netgi verta sugalvoti keisčiausią, kebliausią ir galbūt, kiti sakytų, kvailiausią klausimą. Tai yra vien tik tam, kad pokalbio atmosfera būtų išsprogdinta ir susikurtų labai įdomūs atsakymų variantai.
Tokie, kurie atskleistų įvairius situacijos klodus. Štai, kaip į tai reikia reaguoti“, – tikino jis.

Pasak L. Kontrimo, galbūt daugelis norėtų paklausti L. Kasčiūno, koks yra jo santykis su savo nebrandžia paauglyste ar jaunyste.
„Manau, tai irgi yra normalu. Mes augame, mes keičiamės, todėl aš tik taip į šią situaciją žiūrėčiau“, – aiškino jis.
Jis taip pat siūlė D. Žeimytės-Bilienės kritika neužsiimti žurnalistų bendruomenei. Jo nuomone, žurnalistai visada gali turėti tokių pašnekovų, kuriuos prakalbinant gali liežuvis nuslysti ir į kairę, ir į dešinę.
„Žurnalistas nėra žmogus, kuris save nori kaip nors eksponuoti. Jis užduoda nepatogius klausimus dėl to, kad nori ir žiūrovams, ir klausytojams, ir skaitytojams pateikti išsamiau temą.
Šiuo atveju irgi truputį veidmainiška, jei žurnalistai puola kritikuoti. To nereikėtų daryti, o aš siūlyčiau, kad kaip tik reikėtų diskutuoti apie tai, kodėl taip vengiame tų temų apie, pavyzdžiui, politinę dešinę ir tas madas.
Kartais ir netgi apie tą pačią politinę kraštutinę dešinę. Mes juk esame laisva visuomenė ir Lietuva, ačiūdiev, laisva valstybė. Čia gali būti įvairių pažiūrų žmonių. Nejaugi žurnalistai negali paklausti žmonių nuomonių?“, – retoriškai klausė L. Kontrimas.
Jis priminė, kaip būtų baisu, jeigu vyktų interviu, kuriame jau iš klausimo būtų aiškūs atsakymai arba apskritai jie būtų suderinti iš anksto.
„Ar mums reikėtų tokio turinio iš principo? Tada geriau jau žiūrėti reels’us be sustojimo ir, taip sakant, nupušti“, – apibendrino jis.
Savo nuomonę feisbuke išreiškė ir politologas Vytautas Valentinavičius. Pasidalindamas Delfi tekstu jis rašė: „Demokratinėje visuomenėje tokie klausimai būtini. Simboliai turi gilią reikšmę. Pažiūrėkime: kai kuriuos simbolius Rusijos karo kontekste Lietuva net uždraudė. Taigi, teigiantys, kad simboliai nieko nereiškia nėra tiesa. Simboliai ir jų naudojimas yra raiškos priemonė, ko negalima pasakyti žodžiais, kartais išreiškiame simboliais“, – rašo jis.