Ketina apsigyventi Lietuvoje
Tarp penkių tremtinių šeimų, kurioms buvo suteikti būstai Pilaitėje, Karaliaučiaus gatvėje, vieno kambario butas atiteko Irkutske gyvenančiai vaikų ginekologei ir pediatrei Julijai Kudirkaitei. Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinti moteris kalba, kad turint butą bus galimybių dažnai atvažiuoti arba gal net apsigyventi Lietuvoje.
„Aš gyvenu Irkutske. Mano tėtis ir močiutė buvo ištremti į Sibirą – ten gyveno ir mirė. Dabar aš gyvenu ten“, - sakė J. Kudirkaitė, kuri buto Lietuvoje laukė dešimt metų.
Sunkiai lietuviškai kalbanti moteris pasakoja, kad įgijusi Lietuvoje butą ketina čia dažnai lankytis arba net apsigyventi. Tačiau apie galimybę persikraustyti į Lietuvą moteris kalba miglotai, mat šiuo metu J. Kudirkaitė su vyru gyvena ir dirba Irkutske, o jos sūnus studijuoja universitete.
„Dabar aš gyvenu ir dirbu Irkutske, bet dabar, kai turiu savo butą čia, galvoju, kad sugrįšiu į Lietuvą. Tikiuosi, kad čia ir dirbsiu“, - sakė moteris.
„Aš turiu sūnų, jis studentas, studijuoja Irkutske, bet tikiuosi, kad sėkmingai atras save Lietuvoje. Jis su manim čia buvo du kartus, jam labai patiko. Kai aš važiuoju į Lietuvą, o tai nutinka dažnai, jis visada labai nori su manimi važiuoti. Kai šįkart važiuodama aš jam pasakiau, kad gausiu butą, atsiras galimybė gyventi, jis buvo labai laimingas“, - pridūrė J. Kudirkaitė.
Buto raktai buvo įteikti ir Uzbekistane ilgą laiką gyvenusiai Rūtai Glaveckienei. Moteris su neįgaliu sutuoktiniu ir dukra apsigyvens trijų kambarių bute. R. Glaveckienė dar turi sūnų, bet jis jau vedęs, tad gyventi su motina neketina.
R. Glaveckienė pasakoja, kad sovietmečiu buvo ištremtas jos tėvas, kuris Uzbekistane vedė rusaitę. Pati moteris užaugusi dirbo kranininke, o prieš vienuolika metų atvažiavo į Lietuvą. Mūsų šalyje R. Glaveckienė taip pat dirbo kranininke, tačiau šiuo metu darbo neturi.
Klausiama, kodėl nutarė persikraustyti į Lietuvą, R. Glaveckienė sako, jog Lietuva jai visuomet patiko labiau už Uzbekistaną. „Mane tėtis visuomet atveždavo atostogoms pas močiutę Vilkaviškyje. Man čia visada patiko labiau nei Uzbekistane. Nes būdavau čia svečiuose, matydavau skirtumą, kaip žmonės gyvena čia, kaip gyvena ten. Be to, Lietuvoje labai žalia, o ten nuolat šviečia stipri saulė ir žalumos nepamatysi“, - DELFI pasakojo moteris.
Nuoma siekia 2,98 Lt/kv.m.
Tremtiniai ir socialiai remtinos šeimos už suteiktą būstą turi mokėti nuomos mokestį, kuris siekia 2,98 Lt, nors tremtiniai gali butus privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Pasak vicemero S. Šriūbėno, nuomos kaina už kvadratinį metrą paprastai svyruoja nuo 2 Lt iki 3,15 Lt, tačiau Senamiestyje šokteli siekia 3,25 Lt, o kai patogumai lauke – kaina krinta iki 2 Lt už kvadratinį metrą.
Šie įkainiai taikomi tiek tremtiniams, tiek socialiai remtinoms šeimoms, skirtumas tarp jų tik tas, kad tremtiniai ilgainiui būstą gali privatizuoti, tuo metu socialiai remtini asmenys – ne.
Kaip DELFI pasakojo S. Šriūbėnas, pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, privatizuoti būstą gali tik buvę tremtiniai, jų vaikai tokios teisės kol kas neturi. „Likę vaikai šiuo metu teisės (privatizuoti butą – DELFI) lyg ir neturi, bet dabar ruošiami dokumentai ir ta klaida bus ištaisyta. Dabar šitas reikalas Vyriausybėje yra svarstomas ir bus atitaisytas“, - sakė politikas.
Jis pasakojo, kad paprastai privatizuojamų tremtiniams suteikiamų būstų kaina yra nedidelė: vieno kambario butas kainuoja apie 10-12 tūkst. Lt, trijų kambarių – apie 30 tūkst. Lt. Nesvarbu ir buvusio tremtinio socialinė padėtis – asmuo gali būti kad ir milijonierius, bet jeigu Lietuvoje neturi jokio turto ir atitinka visas nustatytas sąlygas, žmogus statomas į eilę gauti būstui.
Socialiai remtiniems asmenims socialinis būstas suteikiamas tuo atveju, jei vieno asmens pajamos per metus neviršija 15 tūkst. Lt, o turtas – neviršija 25 tūkst. Lt vertės. Tačiau socialiai remtini žmonės gauto buto negali nei įsigyti, nei pernuomoti kam nors kitam. Tuo atveju, jei turtinė žmogaus padėtis pagerėja, socialinis būstas turi būti grąžinamas.
Pilaitėje esančioje Karaliaučiaus gatvėje savivaldybė yra pastatydinusi socialinių būstų kvartalą. Pirmadienį raktai buvo įteikti šešiems asmenims: J. Kudirkaitei, R. Glaveckienei, Vidai Snieškienei, Danguolei Kuliešienei, Viktorui Grimailo ir Ramutei Čepšienei.
Visame name yra 40 butų, iš jų 12 butų skirta tremtiniams ir 28 socialiai remtinoms šeimoms.