Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) senbuviai, kreipdamiesi į partiečius, skelbia, kad norėtų pateikti informaciją „apie realią situaciją“.
„Mes visi pritarėme šio klausimo (dėl bendradarbiavimo su koalicijos partnere Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – red.) iškėlimui ir tikėjomės argumentuotos diskusijos. Deja, kol kas vyrauja emocijomis pagrįstas nuomonės išsakymas be konkrečių argumentų“, – pažymima viešame laiške.
Jo autoriai akcentuoja, kad, sudarydami koaliciją su LVŽS, socialdemokratai įsipareigojo Lietuvai. „Socialdemokratai visuomet buvo solidi, valstybiškai mąstanti partija. Kas prisiims atsakomybę, jei mums išėjus Lietuva trejiems metams bus įstumta į politinę krizę ir „buksuos“ visi taip reikalingi ir žmonių laukiami sprendimai?“, – pažymi jie.
Pasak Č. Juršėno, G. Kirkilo ir A. Butkevičiaus, šiuo metu, kalbant apie koaliciją su „valstiečiais“, „visiškai neanalizuojama“, kokia bus tolimesnė LSDP veiklos vizija ir strategija.
„Suprantamas partijos bičiulių nusivylimas rinkimų rezultatais, tačiau koalicija su valstiečiais mums sudarė, kad ir nelabai lengvas, bet vis tik sąlygas toliau įgyvendinti socialinio teisingumo tikslus, kurie mūsų iniciatyva numatyti Vyriausybės programoje, ir išsaugoti kairiojo centro politinį dominavimą prieš dešiniąsias partijas. Sudaryta koalicinė sutartis nevaržo mūsų socialdemokratinių iniciatyvų ir įgalina mus įgyvendinti savo programines nuostatas ir pažadus rinkėjams. Į tai ir turėtų būti sutelktas partijos vadovybės, LSDP frakcijos Seime, visų skyrių dėmesys“, – nurodoma jame.
Įgėlė naujajam partijos pirmininkui
Autoriai pažymi, jog socialdemokratai yra atsakingi, kad „savo neapgalvotais veiksmais“ nesukeltų politinio, ekonominio ir socialinio nestabilumo.
„Jau nekalbant apie tai, kad apskritai niekas nėra įvardijęs, kokie būtų LSDP darbo opozicijoje privalumai. O jų praktiškai nėra – juk LSDP net nebūtų opozicijos lyderė ir privalėtų tenkintis trečiaeilėmis rolėmis. Žalios šviesos uždegimas dešiniosioms partijoms irgi nėra mūsų siekis. Tuo tarpu 2G projektas – nesvarbu, savo ar ne savo noru, valdžioje ar opozicijoje, būtų pražūtingas ir mūsų partijai, ir Lietuvai“, – teigia jie.
Tokiu būdu daroma aliuziją į galimą naujojo partijos lyderio Gintauto Palucko bei konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio santykius. DELFI primena, kad 2006-2008 metais dirbant G. Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei, buvo kalbama apie projektą 2K, taip akcentuojant tuometinio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus jai kurį laiką deklaruotą paramą.
Socialdemokratų senbuviai užsimena ir apie tai, jog „esama nuomonių“, kad LSDP pirmininkas G. Paluckas išėjimu iš koalicijos esą siekia iš aktyvaus politinio lauko eliminuoti savo stipriausią konkurentą. Neoficialiai užsimenama, kad šiuo konkurentu laikomas socialdemokratų deleguotas ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
„Tačiau mes laikome Gintautą Palucką pernelyg padoriu politiku, kad jis imtųsi tokių žingsnių. Tiesa ta, kad partijos pirmininkas tik prieš trejetą mėnesių įgijo įgaliojimus ir gana vėlai įsijungė į koalicijos darbą. Norint įsigilinti į koalicinio darbo subtilybes, reikia kur kas daugiau laiko. Laiko reikia ir bendrų veiksmų suderinimui, pagaliau apskritai bendro darbo principų nustatymui – juk šio Seimo ir Vyriausybės kadencija tik prasidėjo“, – pažymi laiško autoriai.
Jie akcentuoja, kad realiai koalicijoje daugiausia dirba Seimo LSDP frakcija ir socialdemokratų deleguoti ministrai.
„Bendradarbiavimas su „valstiečiais“ vyksta ne visuomet sklandžiai, tačiau turime aiškiai pažymėti, kad viešojoje erdvėje keliami konfliktai su mūsų partneriais neatspindi bendravimo ir bendradarbiavimo tikrovės. Taip jau yra mūsų visuomenėje, kad kur kas daugiau dėmesio skiriama viešinti nesutarimus, beje, neretai juos dirbtinai eskaluojant, nei pasidžiaugti sklandaus darbo pavyzdžiais“, – skelbia autoriai.
G. Paluckas: gerai, kad pagaliau išdrįso
Šiuo metu atostogaujantis LSDP pirmininkas G. Paluckas DELFI teigė besidžiaugiantis, kad partijoje vyksta vieša diskusija, nes tai esą rodo sveiką atmosferą bei demokratiją.
„Tai yra neįtikėtinai sveika, kad išdrįso galų gale paimti ir pasakyti tai, ką galvoja, išdėstydami savo argumentus. Aš, žinoma, turiu kontrargumentus, ir savo skeptišką nuomonę dėl koalicijos perspektyvų jau esu išreiškęs, ir detalizuosiu tai su skyriais bendraudamas, bet tai, kad diskusija vyksta, reiškia esminį dalyką: sveikstančią atmosferą partijoje. Ten, kur nėra diskusijos, perspektyvos liūdnos. Mes gyjame, atsigauname“, – teigė jis.
Pasak G. Palucko, nepaisant to, kad trys buvę LSDP pirmininkai aiškiai išdėstė savo poziciją, tiek už politikos turinį, tiek už partijos rezultatus rinkimuose atsakomybę teks prisiimti ne jiems, „kurie tos atsakomybės privengdavo“, bet dabartiniam lyderiui.
„Taigi, aš vertinu tą laišką kaip labai sveiką demokratijos išraišką, bet noriu pasakyti, jog skyriai ir aš asmeniškai nesivadovaujame jokiomis emocijomis. Jie labai racionaliai svarsto galimybę mums įgyvendinti savo programą ir savo socialdemokratinius prioritetus. Pirmoji politinio sezono pusė parodė, kad tai yra labai sudėtinga, nes dalis mūsų pasiūlymų buvo arba ignoruoti, arba atmesti. Taip kad visi tie dalykai labai aiškiai vertinami, ir skyriai priims savo sprendimus, o po rugsėjo 20-osios bus sukviesta LSDP Taryba, ir ji įvertins“, – teigė jis.
Paklaustas, kodėl socialdemokratams tenka santykius aiškintis viešais laiškais, G. Paluckas sakė, jog to reikėtų klausti iniciatorių. „Tikrai kiekvienas laisvas atvažiuoti į skyrius, jie tikrai mielai visų laukia ir nori išgirsti argumentus, bet, matyt, tokia forma pasirinkta kaip viena paprasčiausių ir laikui mažiausiai imli priemonė – parašyti laišką ir tikėtis, kad jį visi perskaitys, nereikės važinėtis po skyrius. Kam gi – ką ten su žmonėmis bendrauti“, – ironizavo LSDP lyderis.
Kalbėdamas apie laiške pastebimas užuominas į siekį eliminuoti konkurentą, G. Paluckas sakė nesupratęs, ką šiuo atveju turi omenyje laiško autoriai, nes nėra pripratęs prie Ezopo kalbos.
„Tačiau viena insinuacija man – atvirai sakau – nepatiko, ir aš galiu drąsiai ją paneigti. Aš neturiu jokių ambicijų šioje koalicijoje ir šioje Vyriausybėje, ir neužimsiu jokių politinių pareigų šioje Vyriausybėje, kokios jos begalėtų būti. Man tiesiog užkliuvo, skaitant šį laišką, tam tikras pastebėjimas buvusių pirmininkų, nes jokių pareigų neketinu ir neužimsiu šioje Vyriausybėje, ar būtų koalicija, ar ne. Todėl kaltinti, kad kažkokios mano ambicijos nepatenkintos ir aš kažko siekiu, yra, švelniai tariant, netikslu. Nereikia taip kalbėti“, – sakė jis.
G. Landsbegis: nusibodo skandalėliai
Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis DELFI teigė niekada neabejojęs, kad socialdemokratų vadovybė visomis išgalėmis sieks likti koalicijoje.
„Ir, tiesą sakant, neabejoju, kad ir toliau joje liks – valdžios instinktai yra per daug gajūs“, – sakė jis.
Pasak G. Landsbergio, reikia pripažinti, kad G. Palucko žingsnis – siūlyti partiečiams apsispręsti dėl buvimo koalicijoje – buvo drąsus, bet nelabai apgalvotas.
„Kai frakcija nuspręs likti koalicijoje, manau, bus sprendžiamas G. Palucko, kaip partijos lyderio, klausimas. Koalicijoje nuolat kylančios Gretos problemos, G. Palucko autoriteto statybos – visa tai neleidžia ir neleis Vyriausybei efektyviai dirbti. O žmonėms politinis neįgalumas, smulkūs skandalėliai įgriso iki gyvo kaulo“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Pateikiame laiško tekstą:
Mieli bičiuliai,
LSDP Prezidiumo paskelbtos diskusijos partijoje dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pradžia paskatino mus kreiptis į Jus, nes norėtume pateikti informaciją apie realią situaciją, kas yra būtina sąlyga atvirai, demokratiškai diskusijai ir teisingam apsisprendimui.
Mes visi pritarėme šio klausimo iškėlimui ir tikėjomės argumentuotos diskusijos. Deja, kol kas vyrauja emocijomis pagrįstas nuomonės išsakymas be konkrečių argumentų. Visiškai neanalizuojama, kaip pasirinktas radikalus sprendimas atsilieps politinei situacijai Lietuvoje, kokia bus tolimesnė mūsų partijos veiklos vizija ir strategija.
Suprantamas partijos bičiulių nusivylimas rinkimų rezultatais, tačiau koalicija su valstiečiais mums sudarė, kad ir nelabai lengvas, bet vis tik sąlygas toliau įgyvendinti socialinio teisingumo tikslus, kurie mūsų iniciatyva numatyti Vyriausybės programoje, ir išsaugoti kairiojo centro politinį dominavimą prieš dešiniąsias partijas. Sudaryta koalicinė sutartis nevaržo mūsų socialdemokratinių iniciatyvų ir įgalina mus įgyvendinti savo programines nuostatas ir pažadus rinkėjams. Į tai ir turėtų būti sutelktas partijos vadovybės, LSDP frakcijos Seime, visų skyrių dėmesys.
Sudarydami koaliciją su LVŽS mes įsipareigojome Lietuvai. Socialdemokratai visuomet buvo solidi, valstybiškai mąstanti partija. Kas prisiims atsakomybę, jei mums išėjus Lietuva trejiems metams bus įstumta į politinę krizę ir „buksuos“ visi taip reikalingi ir žmonių laukiami sprendimai? Esame atsakingi, kad savo neapgalvotais veiksmais nesukeltume politinio, ekonominio ir socialinio nestabilumo. Jau nekalbant apie tai, kad apskritai niekas nėra įvardijęs, kokie būtų LSDP darbo opozicijoje privalumai. O jų praktiškai nėra - juk LSDP net nebūtų opozicijos lyderė ir privalėtų tenkintis trečiaeilėmis rolėmis. Žalios šviesos uždegimas dešiniosioms partijoms irgi nėra mūsų siekis. Tuo tarpu 2G projektas – nesvarbu, savo ar ne savo noru, valdžioje ar opozicijoje, būtų pražūtingas ir mūsų partijai, ir Lietuvai.
Nors esama nuomonių, kad LSDP vadovas išėjimu iš koalicijos siekia iš aktyvaus politinio lauko eliminuoti savo stipriausią konkurentą, tačiau mes laikome Gintautą Palucką pernelyg padoriu politiku, kad jis imtųsi tokių žingsnių. Tiesa ta, kad partijos pirmininkas tik prieš trejetą mėnesių įgijo įgaliojimus ir gana vėlai įsijungė į koalicijos darbą. Norint įsigilinti į koalicinio darbo subtilybes, reikia kur kas daugiau laiko. Laiko reikia ir bendrų veiksmų suderinimui, pagaliau apskritai bendro darbo principų nustatymui – juk šio Seimo ir Vyriausybės kadencija tik prasidėjo. Ir čia nepaprastai svarbus yra tiesioginis ir atviras dialogas tarp koalicijos frakcijų, o ypač – tarp partijų vadovų. Ir ne viešojoje erdvėje, o prie derybų stalo, ieškant sąlyčio taškų ir optimalių sprendimų.
Koalicijoje realiai daugiausia dirba Seimo LSDP frakcija ir mūsų deleguoti ministrai. Ir tie iš mūsų, kurie dirbome kitose daugiapartinėse koalicijoje, galime patvirtinti, kad niekuomet darbas koalicijoje nėra lengvas. Bendradarbiavimas su valstiečiais vyksta ne visuomet sklandžiai, tačiau turime aiškiai pažymėti, kad viešojoje erdvėje keliami konfliktai su mūsų partneriais neatspindi bendravimo ir bendradarbiavimo tikrovės. Taip jau yra mūsų visuomenėje, kad kur kas daugiau dėmesio skiriama viešinti nesutarimus, beje, neretai juos dirbtinai eskaluojant, nei pasidžiaugti sklandaus darbo pavyzdžiais.
Mes, Seimo socialdemokratai, irgi turime prisiimti atsakomybę, kad nepakankamai dėmesio skyrėme informuodami mūsų partijos bičiulius apie koalicijos bendrą darbą ir pasiekimus. Įsipareigodami taisyti šį mūsų darbo trūkumą, norime trumpai Jums pristatyti pagrindinius koalicijos darbo rezultatus:
• Be didelių korekcijų priimtas dar socialdemokratų vyriausybės parengtas 2017 m. biudžeto įstatymas, orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir krašto apsaugos stiprinimą. Kartu padidintas NPD už vaikus ir neįgaliesiems, nustatyta aiškesnė pajamų mokesčio paskirstymo tarp savivaldybių tvarka;
• Įgyvendintas naujosios Vyriausybės programoje numatytas tikslas ir priimtas įstatymas, paspartinęs sumažintų pensijų dirbusiems pensininkams kompensavimo procesą;
• Priimtomis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisomis užtikrinta didesnė bedarbių apsauga netekus darbo - padidintas apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius ir pailginta šios išmokos mokėjimo trukmė;
• Įteisintas draudimas taikyti visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes;
• Nutarta ligos išmokas skirti ir sergančius anūkus prižiūrintiems seneliams, suteikta teisė gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionams, ir kt.
Beje, apie 40 procentų naujojo Seimo priimtų įstatymų yra parengti ir Seimui pateikti dar ankstesnės socialdemokratų Vyriausybės. Pažymėtina, kad mūsų koalicijos partneriai balsuodami už savo teiktus įstatymų projektus įvertino mūsų pastabas ir kai kuriais atvejais sutiko atsitraukti nuo savo siūlytų sprendimų. Pvz., valstiečių siūlytas alkoholio vartojimą mažinančių pataisų variantas buvo radikalesnis, tačiau sušaukus koalicijos posėdį ir įsiklausius į mūsų pasiūlymus buvo užregistruoti kompromisiniai pasiūlymai. Frakcija taip pat aiškiai išsakė nepritarimą valstiečių pateiktai universitetų pertvarkai „iš viršaus“, dėl ko buvo priimtas švelnesnis, universitetams daugiau savarankiškumo jungiantis suteikiantis reformos variantas.
Šiuo metu aktyviai diskutuojame dėl pateiktų mokestinių pasiūlymų. Pvz., valstiečių vadovaujama Vyriausybė jau ima atsitraukti dėl siūlymo naikinti PVM lengvatą viešbučiams. Kad tokio pasiūlymo neparems, nuomonę partneriams aiškiai buvo išsakę tiek Frakcijos nariai, tiek mūsų partijos deleguotas ūkio ministras. Taigi susikalbėti įmanoma, tik reikia kalbėtis - kantriai ir motyvuotai.
Priminsime, kad ankstesnės Vyriausybės veiklos istorijoje taip pat būta susikirtimų su koalicijos partneriais. Pvz., svarstant valstybės biudžeto projektą, mūsų koalicijos partneriai darbiečiai jo nepalaikė ir buvome priversti pasiremti konservatorių balsais. Biudžeto įstatymas – išskirtinės svarbos įstatymas, tačiau net ir toks konfliktas koalicijos nesugriovė, sugebėjome rasti kompromisą tolesniam darbui.
Pažymėtina, kad nepaisant kai kurių nesutarimų, matome potencialą su naujaisiais savo koalicijos partneriais jau artimiausiu metu išspręsti tokius daugelį metų įstrigusius, žmonėms labai aktualius klausimus kaip dvigubos pilietybės ar vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose reglamentavimas.
Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nėra pagrindo išeiti iš koalicijos. Juolab, kad koalicijos sutartis yra vykdoma ir nė vienas jos punktas nėra nė vienos šalies pažeistas. Dar daugiau, šiuo metu su valstiečių vadovybe vedame derybas dėl mūsų pateikto mokestinių ir socialinės paramos pasiūlymų paketo. Ar turėsime moralinę teisę atsitraukti nuo savo išsiderėtų, žmonių taip laukiamų sprendimų? O gal ramiai iš Opozicijos žiūrėsime, kaip juos įgyvendins valstiečiai, tik jau be mūsų balsų?
Šalies politologai, politikos apžvalgininkai, nors ir ne visuomet mums būdami palankūs, vieningai pripažįsta išskirtinį socialdemokratų gebėjimą strateguoti politiniame lauke. Neturime teisės ignoruoti daugelį metų kauptos patirties. Juolab mus, ilgametį partijos ir rinkėjų pasitikėjimą įgijusius socialdemokratus, žeidžia samprotavimai, kad norą likti koalicijoje inspiruoja tik asmeniniai išskaičiavimai. Leiskite kai ką pastebėti. Norą likti koalicijoje ar iš jos išeiti gali lemti ne tik postų turėjimas, bet ir jų neturėjimas. Galbūt tik sutapimas, kad labiausiai nori išeiti tie, kurių ambicijos šiuo metu nėra įvertintos. Taigi siekiant objektyvumo, turi būti matomos abi medalio pusės. Kitas labai svarbus dalykas, kurį turime suprasti – neturint politinės galios, neįmanoma realizuoti savo politinės programos, savo pažadų rinkėjams, o postai, patinka mums ar ne, yra vienas iš esminių galios instrumentų.
Mes matome partijos skyrių sutrikimą svarstant šį svarbų sprendimą. Mes nesiryžtume spręsti dėl koalicijos sudarymo savivaldybėse, nes taip gerai kaip Jūs nežinome regiono specifikos, susiklosčiusių tarpusavio santykių su potencialiais partneriais, žmonių nuomonės – tą geriausiai galite nuspręsti Jūs vietoje. Atitinkamai prašome neeliminuoti mūsų iš tokio sprendimo priėmimo Respublikos mastu, nes niekas už mus, dirbančius koalicijoje, geriau nežino, kokia iš to nauda ir žala partijai ir Lietuvai.
Svarbiausia šiuo metu - užkirsti kelią mėginimams priešpastatyti frakciją partijai. Tam mums labai reikalingas Jūsų palaikymas. Mes visi kartu daug padarėme, kad įveiktume dviejų kairiųjų partijų susijungimo sąlygotą atotrūkį, taigi lengva ranka nenaikinkime tos vienybės, kurią taip ilgai ir sunkiai kūrėme. Parodykime Lietuvos žmonėms, kad socialdemokratai sprendimus priima racionaliai, apgalvotai, nebėgdami nuo atsakomybės ir įvertindami visas pasekmes Valstybei ir partijai.Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) senbuviai, kreipdamiesi į partiečius, skelbia, kad norėtų pateikti informaciją „apie realią situaciją“.
„Mes visi pritarėme šio klausimo (dėl bendradarbiavimo su koalicijos partnere Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – red.) iškėlimui ir tikėjomės argumentuotos diskusijos. Deja, kol kas vyrauja emocijomis pagrįstas nuomonės išsakymas be konkrečių argumentų“, – pažymima viešame laiške.
Jo autoriai akcentuoja, kad, sudarydami koaliciją su LVŽS, socialdemokratai įsipareigojo Lietuvai. „Socialdemokratai visuomet buvo solidi, valstybiškai mąstanti partija. Kas prisiims atsakomybę, jei mums išėjus Lietuva trejiems metams bus įstumta į politinę krizę ir „buksuos“ visi taip reikalingi ir žmonių laukiami sprendimai?“, – pažymi jie.
Pasak Č. Juršėno, G. Kirkilo ir A. Butkevičiaus, šiuo metu, kalbant apie koaliciją su „valstiečiais“, „visiškai neanalizuojama“, kokia bus tolimesnė LSDP veiklos vizija ir strategija.
„Suprantamas partijos bičiulių nusivylimas rinkimų rezultatais, tačiau koalicija su valstiečiais mums sudarė, kad ir nelabai lengvas, bet vis tik sąlygas toliau įgyvendinti socialinio teisingumo tikslus, kurie mūsų iniciatyva numatyti Vyriausybės programoje, ir išsaugoti kairiojo centro politinį dominavimą prieš dešiniąsias partijas. Sudaryta koalicinė sutartis nevaržo mūsų socialdemokratinių iniciatyvų ir įgalina mus įgyvendinti savo programines nuostatas ir pažadus rinkėjams. Į tai ir turėtų būti sutelktas partijos vadovybės, LSDP frakcijos Seime, visų skyrių dėmesys“, – nurodoma jame.
Įgėlė naujajam partijos pirmininkui
Autoriai pažymi, jog socialdemokratai yra atsakingi, kad „savo neapgalvotais veiksmais“ nesukeltų politinio, ekonominio ir socialinio nestabilumo.
„Jau nekalbant apie tai, kad apskritai niekas nėra įvardijęs, kokie būtų LSDP darbo opozicijoje privalumai. O jų praktiškai nėra – juk LSDP net nebūtų opozicijos lyderė ir privalėtų tenkintis trečiaeilėmis rolėmis. Žalios šviesos uždegimas dešiniosioms partijoms irgi nėra mūsų siekis. Tuo tarpu 2G projektas – nesvarbu, savo ar ne savo noru, valdžioje ar opozicijoje, būtų pražūtingas ir mūsų partijai, ir Lietuvai“, – teigia jie.
Tokiu būdu daroma aliuziją į galimą naujojo partijos lyderio Gintauto Palucko bei konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio santykius. DELFI primena, kad 2006-2008 metais dirbant G. Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei, buvo kalbama apie projektą 2K, taip akcentuojant tuometinio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus jai kurį laiką deklaruotą paramą.
Socialdemokratų senbuviai užsimena ir apie tai, jog „esama nuomonių“, kad LSDP pirmininkas G. Paluckas išėjimu iš koalicijos esą siekia iš aktyvaus politinio lauko eliminuoti savo stipriausią konkurentą – galima manyti, G. Landsbergį.
„Račiau mes laikome Gintautą Palucką pernelyg padoriu politiku, kad jis imtųsi tokių žingsnių. Tiesa ta, kad partijos pirmininkas tik prieš trejetą mėnesių įgijo įgaliojimus ir gana vėlai įsijungė į koalicijos darbą. Norint įsigilinti į koalicinio darbo subtilybes, reikia kur kas daugiau laiko. Laiko reikia ir bendrų veiksmų suderinimui, pagaliau apskritai bendro darbo principų nustatymui – juk šio Seimo ir Vyriausybės kadencija tik prasidėjo“, – pažymi laiško autoriai.
Jie akcentuoja, kad realiai koalicijoje daugiausia dirba Seimo LSDP frakcija ir socialdemokratų deleguoti ministrai.
„Bendradarbiavimas su „valstiečiais“ vyksta ne visuomet sklandžiai, tačiau turime aiškiai pažymėti, kad viešojoje erdvėje keliami konfliktai su mūsų partneriais neatspindi bendravimo ir bendradarbiavimo tikrovės. Taip jau yra mūsų visuomenėje, kad kur kas daugiau dėmesio skiriama viešinti nesutarimus, beje, neretai juos dirbtinai eskaluojant, nei pasidžiaugti sklandaus darbo pavyzdžiais“, – skelbia autoriai.