Nustebimą iliustruoja ir politikų pasipiktinimas sociologais, kurį pirmadienį spaudos konferencijoje išsakė Seimo vicepirmininkas, partijos Propagandos veiklos grupės vadovas Gediminas Kirkilas.
„Aš vis labiau su kiekvienais rinkimais nusiviliu mūsų sociologais. Kalbant apie sociologų prognozes, tai jos nepasitvirtino, nors Vakaruose įprasta, kad paklaida gali būti keletas procentų ir yra labai griežti reikalavimai – pačiam teko stebėti rinkimus Anglijoje. Mūsų sociologinės kompanijos visos ten netektų licencijų“, - apgailestavo G. Kirkilas.
„Mūsų sociologai tampa rinkimų kampanijos dalyviais, o ne sociologais. Jie iš tikrųjų turėtų stebėti procesą, pateikti kažkokius tai skaičius. Bet, deja, yra taip. Grįšiu prie nuomonės, kad atsakomybė už sociologinius tyrimus, kurie skelbiami, turi būti labai aiški, kaip yra daugelyje šalių. Kai kuriose šalyse kompanijos atsakingos net už oro prognozes, nes jeigu žmogus patenka į audrą, kuri nebuvo prognozuota, jis gali teistis – pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose“, - pridūrė politikas.
Kaip žinoma, paskutinės visuomenės nuomonės apklausos socialdemokratams žadėjo daug geresnius rezultatus. „Vilmorus“ duomenimis, socialdemokratų populiarumas balandžio mėnesį siekė 21,5 proc., „Spinter tyrimai“ šiai partijai žadėjo 27,5 pro. balsų. Tačiau realybė pasirodė žiauresnė – už socialdemokratus balsavo tik 16,3 proc. rinkėjų.
G. Kirkilas sako nekaltinantis sociologų, tačiau apklausas vadino „būrimais iš kavos tirščių“. Jo nuomone, jeigu sociologai prognozuoja vieną rinkimų turą, o būna du, tai jau yra ne tyrimai, o viešųjų ryšių dalis.
Vardijo silpnas vietas
Po rinkimų surengtoje spaudos konferencijoje socialdemokratai atrodė nusiminę, bet nesugniuždyti. Pripažindami, kad tikėjosi kiek kitokių rezultatų, politikai vardijo savo ribotos sėkmės priežastis: silpnumą didžiuosiuose miestuose, neoficialią prezidentės Dalios Grybauskaitės paramą liberalams bei konservatoriams.
Socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad partijos kandidato į prezidentus atžvilgiu kai kada buvo naudojama nepagrįsta kritika, kuri turėjo neigiamo poveikio prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
„Europos Parlamento rinkimus vertinu patenkinamai“, - sakė premjeras.
Jis pripažino, kad silpnoji socdemų vieta – didieji miestai, kurie nebalsuoja už kairiąsias partijas, tuo tarpu regionuose, kur socialdemokratai populiarūs, gyventojų mažėja.
„Tikrai klaidų padaryta, tą reikia pripažinti, tas akivaizdžiai matėsi. Bet mes padarysime iš to išvadas“, - pridūrė A. Butkevičius.
„Kaip premjeras minėjo, dėl Europos Parlamento rinkimų, mes tikrai turėjome šiek tiek kitokį tikslą: 3-4 vietas, bet, manau, kad karštas oras taip pat prisidėjo, kad mūsų rinkėjai turėjo ateiti į šiuos rinkimus, ko gero, jie neatėjo. Viena iš didžiausių mūsų partijos problemų – didieji miestai: ne tik Europos Parlamento, bet ir prezidento rinkimuose. Kaip žinome, ten rezultatai buvo prastesni, kas ir nulėmė galutinius rezultatus“, - spaudos konferencijoje sakė socdemų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis.
Rinkimų štabo vadovas Juozas Bernatonis irgi sako, kad rinkimų rezultatus įsivaizdavo šiek tiek kitaip. „Neįsivaizdavau, kad tokią įtaką turės prezidentės D. Grybauskaitės rėmimas konservatorių ir liberalų sąrašo. Realiai, matyt, tie žmonės, kurie balsavo už prezidentę, dažniausiai balsavo ir už tuos sąrašus. Iš čia atsirado papildomi opozicijos balsai“, - sakė politikas.
Klausiamas, ar nebuvo klaida, kad rinkimų štabą sudarė kandidatai, kurie galėjo turėti skirtingų interesų, J. Bernatonis sakė, jog partija turi tradiciją sudaryti štabą iš kandidatų ir sprendimus įgyvendinančio jaunimo.
Kas keisis koalicijoje?
Socialdemokratai sureagavo ir į konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus teiginius apie naujos koalicijos formavimą Seime. „Matyt, neišsimiegojęs“, - svarstė J. Bernatonis.
A. Butkevičius priminė, kad rinkimai vyko ne į Seimą, o į Europos Parlamentą, todėl valdančiajai daugumai, jo teigimu, tai jokios įtakos neturės.
„Vyriausybė toliau dirbs stabiliai, kabinetas, manau, nesikeis“, - teigė premjeras.
Kandidatavimas į 2 postus – ne klaida
Pasiteiravus apie didžiulius pinigus, kuriuos socdemai išleido rinkimams, A. Butkevičius sako, kad pinigai ne viską lemia.
Z. Balčytis sako, kad socdemų tikslas buvo užtikrinti antrą rinkimų turą prezidento rinkimuose. „Nuo to laimėjo demokratija“, - teigė politikas.
Jis taip pat pridūrė, kad D. Grybauskaitė naudojosi administraciniais resursais, todėl jai dalyvauti rinkimuose buvo lengviau.
Klausiamas, kodėl Europos Parlamento rinkimuose liko antras po Vilijos Blinkevičiūtės, Z. Balčytis sakė, jog visiškai neskyrė dėmesio Europos Parlamento rinkimams.
Tačiau tiek A. Butkevičius, tiek Z. Balčytis tebemano, kad vieno asmens kandidatavimas į du postus nebuvo klaida.
„Aš manau, kad tai ne klaida“, - sakė A. Butkevičius.
„Taip pat mano ir ponas Z. Balčytis“, - juokėsi Z. Balčytis., pridūręs, kad dėl darbo Europos Parlamente pastaruosius penkerius metus nelabai aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime, todėl rinkimų kampanija jam buvo per trumpa.
Z. Balčytis taip pat pridūrė, kad rinkimuose socialdemokratams pakenkė valstybinė pozicija – už euro įvedimą ir prieš draudimą parduoti žemę užsieniečiams: „O kiti kalbėjo priešingai. Ir todėl šiandien toks rezultatas. Netgi liberalai kai kuriuos sudėtingus klausimus nutylėdavo, siūlė pensijas sugrąžinti“.