Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė bei Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas Civiliniame kodekse siūlo įrašyti išlygą, kuri leistų laisvesnę pavardžių, taip pat ir vietovardžių rašybą.

Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Socialdemokratai siūlo pridėti - jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Pataisą socialdemokratai argumentuoja migracija, santuokas su kitų valstybių piliečiais sudariusių asmenų teisių užtikrinimu.

„Nelietuviškos formos asmenvardžius perrašant lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims atsiranda daug problemų įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę įgijo“, - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

Pataisos teikėjai aiškina, kad asmenvardis yra unikalus tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl pakeičiant vardo ir pavardės įrašus dokumentuose gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų keliaujant mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę.

Parlamentarai tvirtina pataisą teikiantys, nes Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymu gali būti nustatytos kitokios nei dabartinės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos piliečio pase taisyklės.

„Nagrinėdamas klausimą dėl kišimosi į asmens privatų ir šeimos gyvenimą būtinumo demokratinėje visuomenėje, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad dauguma Europos Sąjungos šalių narių pasirinko paraidinį originalios formos pavardžių perrašymą-, - pažymima pataisos aiškinamajame rašte.

Šiuo metu nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.

Valdančiajai daugumai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija reikalauja, kad būtų leista lenkiškais rašmenimis rašyti pavardes dokumentuose ir vietovardžių pavadinimus.