Valdantieji socialdemokratai, siekiantys, kad rinkėjai per rinkimus nenustumtų į kandidatų sąrašo apačią nepopuliarių ministrų ar parlamentarų, sužlugdė balsavimą dėl Seimo rinkimų pataisų. Ketvirtadienį nepritarus Socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės pasiūlymui atsižvelgti ir į partijos, ir į rinkėjų nuomonę, jie apskritai nedalyvavo balsavime.
Seimo nariai
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
I. Šiaulienė: „televizijos žvaigždės“ aplenktų dirbančius

Seimo rinkimų pataisų projekte pasiūlyta atsisakyti dabar galiojančios tvarkos, kai po balsavimo formuojant galutinį kandidatų sąrašą atsižvelgiama ir į vietas, kurias savo atstovams buvo suteikusios partijos, ir į rinkėjų nurodytus reitingo balus.

Kitaip tariant, paprastų gyventojų į sąrašo apačią „nustumtas“ politikas galutiniame sąraše gali pakilti gerokai aukščiau, jei partija jį buvo įrašiusi kandidatų sąrašo viršuje.

Pagal projektą, politiko vietą galutiniame kandidatų sąraše lemtų tik rinkėjų suteikti reitingo balai.

I. Šiaulienė paragino dabartinės tvarkos neatsisakyti. Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas, kone prieš pat plenarinį posėdį apsvarstęs jos pasiūlymą, jam nepritarė. Teigiamai ši mintis nebuvo įvertinta ir Seimo posėdyje.

„Mes silpniname ir taip nelabai stiprias partijas. Šiaip ar taip, demokratija yra partinė ir reitingavimas iš piliečių nėra atimamas. O mes atsisakome žmonių, kurie būdami Seimo nariai, nebūdami televizijos žvaigždės, gal sulaukia mažiau populiarumo, bet partijoje jų veikla yra reikalinga. Tas partinis reitingas iš esmės nepakeičia rinkėjų valios, bet pačiai partijai, jos augimui ir stiprėjimui vis dėlto yra svarbus“, – aiškino I. Šiaulienė.

Manoma, kad tokia pataisa socdemai bando užtikrinti galimybę rudenį patekti į Seimą ne itin palankiai rinkėjų vertinamiems Vyriausybės nariams, pavyzdžiui, premjerui Gediminui Kirkilui.

Kadangi I. Šiaulienės siūlymas į projektą nebuvo įtrauktas, dauguma socdemų ketvirtadienį nesiregistravo ir nedalyvavo balsavime, nors posėdžių salėje buvo. Prie jų prisijungė ir būrys Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų atstovų. Įstatymui priimti reikia, kad registruotųsi bent 71 parlamentaras, tačiau prieš balsuojant dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisų tokių buvo perpus mažiau.

„Ar šis socialdemokratų elgesys reiškia, kad jie nepasitiki rinkėjais ir nori žūtbūt sulaukti I. Šiaulienės pataisos bei sugrąžinti dabartinį reitingavimo principą, kuris yra mažiau demokratiškas?“ – retoriškai klausė konservatorius Jurgis Razma.

Kai kurie kiti parlamentarai piktinosi, kad projektui apsvarstyti ketvirtadienio posėdyje buvo sugaišta nemažai laiko, jį pristačiusi Socialdemokratų frakcijos narė Violeta Boreikienė turėjo valandą prastovėti tribūnoje, o galiausiai balsavimas žlugo.

Emigrantai savo Seimo nario neturės

Seimo rinkimų įstatymo pataisomis bandoma įteisinti nemažai naujovių – uždrausti papirkinėti rinkėjus koncertais ir dovanomis ne tik prieš rinkimus, numatyti balsavimą internetu, leisti išeiviams turėti savo parlamentarą, tačiau dauguma pasiūlymų nesulaukė pakankamo politikų pritarimo.

Šiuo metu rinkėjus papirkinėti draudžiama Seimo rinkimų agitacijos kampanijos metu ir rinkimų dieną. Liberalas Algis Kašėta pasiūlė tokį draudimą taikyti ne tik agitacijos laikotarpiui. Jo manymu, politikams bet kada turi būti draudžiama teikti dovanas rinkėjams, rengti jiems koncertus: „Reikia konkuruoti idėjomis ir darbais“.

Tėvynės sąjungos frakcijos narys Liudvikas Sabutis savo ruožtu paragino draudimą papirkinėti rinkėjus įtvirtinti nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo. Pagal tokią nuostatą šiuo metu turėtų būtų draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti rinkimuose ar balsuoti už tam tikrą kandidatą arba partiją.

„Darbietis“ Manfredas Žymantas sukritikavo tokį siūlymą, teigdamas turintis patirties, kai nusamdyti žmonės per agitacijos kampaniją provokuoja kandidato vardu, todėl šis kandidatas gali netekti galimybės dalyvauti rinkimuose. Tačiau dauguma Seimo narių pritarė L. Sabučio siūlymui, o A. Kašėtos pataisą atmetė.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas pasiūlė ne Lietuvoje esantiems rinkėjams sudaryti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą. Kitaip tariant, balsuodami atskirai emigrantai galėtų turėti savo parlamentarą – tokia idėja anksčiau buvo sulaukusi išeivių pritarimo.

Anot frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Egidijaus Klumbio, atskira apygarda emigrantams būtų nelogiška, nes, remiantis ligšiolinių rinkimų patirtimi, joje balsuotų kur kas mažiau žmonių nei paprastai būna įtraukta į apygardos rinkėjų sąrašą.

Tuo tarpu liberalas Eligijus Masiulis kolegoms priminė, kad daugelis Lietuvos piliečių gyvena užsienyje ir ne visada jiems būna tinkamai atstovaujama Seime. Jo teigimu, kitos valstybės, kurios turi dideles emigrantų bendruomenes, yra įteisinusios jiems skirtas balsavimo apygardas.

Bet Seime ši naujovė pritarimo nesulaukė – už J. Karoso pasiūlymą balsavo tik 17 parlamentarų, prieš – 14, susilaikė net 60.

Siūlė leisti ir pagirti, ir supeikti kandidatus

Parlamentarai nepritarė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Juliaus Veselkos siūlymui leisti rinkėjams ne tik pažymėti jiems labiausiai patinkančius kandidatus atitinkamos partijos pasiūlytame sąraše, bet ir išskirti tuos, kuriuos jie vertina neigiamai.

Tam, anot J. Veselkos, reikėtų balsavimo biuletenyje atspausdinti penkis laukelius, kuriuose rinkėjas pasirinktiems kandidatams suteiktų teigiamus balsus, ir penkis, kuriuose kitiems kandidatams suteiktų neigiamus balsus.

Kolegų paramos nesulaukė ir liberalas Vytautas Grubliauskas, pasiūlęs įstatyme numatyti, kad ateityje būtų galima balsuoti internetu. Seimas jau yra atmetęs pataisas dėl elektroninio balsavimo. V. Grubliauskas teigė siūlantis ne įteisinti tokią naujovę, bet numatyti, kad ji atsiras ateityje.

Pagal projektą, balsuoti paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Tokia galimybė numatyta ir tiems rinkėjams, kurie atlieka tikrąją karo arba valstybės tarnybą, dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę.

Balsuoti paštu būtų galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos.

Neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jei jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jei jie pateikė nustatytos formos rinkėjo prašymą, galėtų balsuoti namuose.

Be to, rinkėjams, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, būtų leidžiama balsuoti iš anksto. Toks balsavimas vyktų paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos specialiose patalpose, kurios įrengtos tame pačiame kaip ir atitinkamos savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta.

Rinkėjų duomenys lieka prieinami partijoms

Projekte nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Užtikrinti, kad žmonės galėtų pareikšti tokią valią, įpareigojama Vyriausioji rinkimų komisija.

Tačiau nebelieka galimybės nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas ar gimimo metai būtų nurodomi bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, kurie teikiami partijoms.

Dar pernai rudenį Seimui buvo pateiktos kelių įstatymų pataisos, kad būtų panaikinta galimybė partijoms rinkimų agitacijos tikslais gauti rinkėjų sąrašus. Pasak socialdemokrato Edvardo Žakario, parengti tokias pataisas paskatino rinkėjų nepasitenkinimas tuo, kad rinkimų agitacijos metu jiems siunčiami laiškai, raginantys balsuoti už laišką atsiuntusią partiją ar kandidatą.

Šiuo metu įstatymai numato, kad kandidatus iškėlusių partijų prašymu rinkimų agitacijos tikslais gali būti sudaromi ir teikiami konkrečios rinkimų apygardos bendrieji rinkėjų sąrašai. Tokiuose sąrašuose pateikiami rinkėjo vardas, pavardė, adresas ir gimimo metai.

Jeigu rinkėjas yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos adresas ar gimimo metai būtų viešai skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, šiuose sąrašuose nurodomas tik jo vardas ir pavardė.

Sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija. Vieno rinkėjo asmens duomenys esą kainuoja 0,9 ct. Teigiama, jog prieš pastaruosius savivaldos rinkimus buvo nupirkti 1,1 mln. rinkėjų duomenys.

Partijos negali teikti bendrųjų rinkėjų sąrašų tretiesiems asmenims ir naudoti kitiems negu rinkimų agitacijos tikslams. Gautus duomenis jos privalo sunaikinti per 30 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis paaiškino, kodėl reikia parlamentinio tyrimo dėl LRT nuolat pildoma (428)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį...

Arūnas Milašius. Kai pradėjome plėšyti reklaminius žurnalų puslapius, mums ėmė sektis. Nesustokime.

Nors bėdų, skaudulių ir saviplakos, baimės „o ką pasakys tas kaimynas, kurio dar nepažįstu“...

Perėjusi tikrą pragarą žydė į Vilijampolę grįžo ieškoti užkastos dėžės (176)

Izraelyje šiuo metu gyvenanti Kaune gimusi Dita Šperling savo akimis regėjo, kaip baltaraiščiai...

Policija perspėja žiemos malonumais besidžiaugiančius vairuotojus: bauda – iki tūkstančio eurų (21)

Praėjusią savaitę Lietuva pagaliau sulaukė sniego, o paspaudęs šaltukas neleido jam ištirpti....

Rusų politologas paaiškino Putino planus Ukrainoje (21)

Vladimiras Putinas neturi išteklių, kad įgyvendintų jėgos scenarijų Ukrainoje , teigia vienas...

Nerimauja dėl keliones įsigijusių žmonių - dėl „Travelonline Baltics“ kreipėsi į teisėsaugą (5)

Turizmo departamentas negaudamas oficialių duomenų, reikalingų patikrinti, ar įmonės draudimo...

Kaip SEL vokalistė išgarsėjusi Silvija traukiasi iš Dragūno šešėlio: paskutinis taškas – „Eurovizija“ Portugalijoje (1)

Silvijos Pankūnaitės vardą daugelis gretina su grupe SEL . Ir visai ne be reikalo – atlikėja ne...

Ko statistinis lietuvis pageidauja savo bute: papasakojo, kuo skiriamės nuo estų ir suomių (1)

Nuosavas būstas daugeliui pirmiausia reiškia galimybę realizuoti save ir gerai jaustis asmeninėje...

„Nordea“ uždraus savo darbuotojams prekiauti kriptovaliutomis (11)

Dėl didelės rizikos bankas „ Nordea “ uždraudė savo 31 tūkst. darbuotojų prekiauti...

23 kg atsikratęs vilnietis: netikėjau, kad valgant tokias dideles sveiko maisto porcijas galima lieknėti

33 metų vilnietis Gediminas – retas pavyzdys, kai atsikratyti 22 nepageidaujamų kilogramų...