NSGK veikloje dalyvauja du socialdemokratai parlamentarai - Milda Petrauskienė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. M.Petrauskienė, balsuodama dėl išvadų, susilaikė, o VSD veiklos tyrime nedalyvavęs J.Olekas nebalsavo.
Seimo narys įžvelgia ir NSGK nekompetentingumą.
"Vien tas faktas, kad išvados ankščiau laiko yra paviešintos žiniasklaidoje, rodo, kad ne viskas tvarkoje šitoje karalystėje, bei komiteto nekompetentingumą. Šiandien pasirodė komentarai kai kurių politikų, kurie vertina prokuratūros darbą, nuvertina teismo sprendimus, susidaro vaizdas, kad visos valstybinės institucijos yra įtartinos, išskyrus tuos politikus", - tvirtino parlamentaras.
Oficialiai Socialdemokratų frakcija poziciją dėl išvadų planuoja svarstyti antradienį prieš Seimo plenarinį posėdį.
Kovos lauke prieš VSD - konservatoriai
Dauguma parlamentinių frakcijų kol kas neatskleidžia, kokios pozicijos laikysis balsuojant dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo išvadų projekto - sprendimą ruošiasi priimti antradienį prieš plenarinį posėdį.
Kol kas vieninteliai opoziciniai konservatoriai, kurių iniciatyva ir buvo pradėtas VSD veiklos tyrimas, neabejoja - balsuos už departamento vadovybei nepalankias išvadas.
"Aišku, mes tas išvadas palaikysim", - pirmadienį žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos narė Irena Degutienė.
TS lyderis Andrius Kubilius pirmadienį sakė, jog išvados "galėjo būti dar griežtesnės", bet neslėpė, jog konservatoriai patenkinti ir tokiu - pakankamai kategorišku - projektu.
Tuo tarpu kitos frakcijos, nors ir pripažindamos, jog linksta į vieną ar kitą pusę, galutinį sprendimą ketina priimti susirinkusios į posėdį prieš pateikiant išvadas.
Liberalai linkę pritarti daliai išvadų
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pirmadienį BNS sakė, jog, nors frakcija linkusi "pritarti generalinei išvadų daliai", dėl kai kurių punktų kyla klausimų, kuriuos ir bandys aiškintis frakcijos posėdyje antradienį ryte.
Opozicinės liberaldemokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis BNS sakė, jog, jo manymu, išvadoms reikėtų pritarti, tačiau galutinį sprendimą frakcija priims antradienį. Tuo pačiu parlamentaras pastebėjo, jog komiteto išvados "galėjo būti ir platesnės, ir gilesnės, ir konkretesnės".
Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys išvadų projekto nekomentavo, sakydamas, jog jas turės svarstyti frakcija, tuomet ir bus priimtas galutinis sprendimas.
Liberalcentristai: neatsižvelgta į KT išvadą
Socialdemokratų partneriai liberalcentristai neslepia nesantys linkę pritarti NSGK atlikto tyrimo išvadoms. Liberalcentristų atstovas NSGK Vytautas Bogušis - vienas iš trijų komiteto narių, susilaikiusių balsuojant dėl išvadų projekto.
"Pirminis įspūdis toks, kad rašant išvadas neatsižvelgta į Konstitucinio Teismo išvadą. Faktiškai visos išvados grindžiamos tariamąja nuosaka - tariamai, galimai, galėtų būti. Turint galvoje, koks triukšmas buvo sukeltas ir kiek laiko dirbo komitetas, išvadų norėjosi konkretesnių", - žurnalistams sakė liberalcentristų frakcijos atstovas, Seimo pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas.
Opozicijoje esantys socialliberalai irgi sako kol kas nesantys apsisprendę, kaip balsuos dėl išvadų projekto - sprendimas bus priimamas antradienį frakcijos posėdyje. Socialliberalų frakcijos atstovas NSGK Alvydas Sadeckas balsuojant dėl išvadų susilaikė.
Galutinę poziciją dėl VSD veiklos tyrimo antradienį ketina priimti ir valdančiosios Valstiečių liaudininkų bei Pilietinės demokratijos frakcijos.
Seimui antradienio plenariniame posėdyje planuojama pateikti laikinosios komisijos teisėmis dirbusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo išvadų projektą.
Kelis mėnesius dirbęs komitetas išvadų projektą balsuodamas patvirtino šeštadienio naktį, oficialiai projektas paskelbtas pirmadienį.
VSD veiklos tyrimą atlikęs komitetas departamento veikloje nurodo radęs trūkumų, ir, juos įvertinęs, kaip rašoma projekte, "mano, kad VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti".
VSD vadovą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Išvadų projekte daromos prielaidos, jog "kai kurie VSD tyrimai, vadovų ir pareigūnų veiksmai vienais atvejais galėjo būti atliekami arba jų rezultatai naudojami tam tikrų politinių grupių naudai, kitais atvejais - pačių politinių grupių arba politikų poveikiui".
Komiteto manymu, VSD neužtikrina pareigūnų asmeninių ryšių su politinėmis, verslo ar interesų grupėmis skaidrumo ir todėl gali susidaryti prielaidos atsirasti savanaudiškiems, su valstybės ir tarnybos interesais nesusijusiems tikslams.
Vertindamas moralinį klimatą departamente, komitetas pažymi, jog "kolektyve jaučiama psichologinė įtampa", o vadovybė "neskyrė pakankamo dėmesio personalo valdymo politikai ir tinkamam moraliniam klimatui departamente palaikyti".
Komitetas negalėjo atsakyti į vieną iš suformuluotų klausimų - dėl aukštų pareigūnų galimų korupcinių ryšių, pažymėdamas, jog to negalėjo pateikti dėl VSD nepateiktų pažymų.
Tačiau, kaip rašoma projekte, "iš apklausų metu surinktų duomenų galima būtų daryti prielaidą, kad informacijos apie korupcinius ryšius VSD turi".
VSD vadovas A.Pocius komitetui minėtų pažymų nepateikė, argumentuodamas, jog tai galėtų pakenkti nebaigtam operatyviniam tyrimui. Pagal įstatymą, dėl sprendimų, susijusių su tokios medžiagos perdavimu, sprendžia įstaigos vadovas.
Vertindamas VSD pareigūno Vytauto Pociūno išsiuntimo dirbti į Baltarusiją aplinkybes, komitetas pažymi, kad pareigūnas "galėjo būti perkeltas į diplomatinę tarnybą dėl jo vadovaujamos valdybos atliktų, bet galbūt VSD vadovybei neįtikusių tyrimų energetikos ir transporto srityje".
Liudijant komitetui, šiuo klausimu sulaukta prieštaringų parodymų - kai kurie politikai sakė turėję žinių, jog V.Pociūnas į Baltarusiją išsiųstas prieš jo valią, siekiant nustumti nuo svarbių tyrimų, tuo tarpu VSD vadovybė tvirtino, jog pareigūnas dirbti diplomatinėje tarnyboje išsiųstas savo paties noru. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis patvirtino, jog dar gerokai prieš išsiuntimą į Baltarusiją privačiuose pokalbiuose V.Pociūnas užsiminė norintis keisti darbo pobūdį, pereinant į diplomatinę tarnybą,
Parlamentinį tyrimą politikai inicijavo po to, kai rugpjūčio 23 dieną Breste, Baltarusijoje, per tarnybinę komandiruotę žuvo saugumo karininkas Vytautas Pociūnas, dirbęs Lietuvos konsulate Gardine.
Iš pradžių siūlyta aiškintis karininko žūties aplinkybes, tačiau politikams pradėjus kvestionuoti susijusius su V.Pociūnu VSD vadovybės sprendimus, pasiūlyta tyrimą išplėsti, aiškinantis ir paties departamento veiklą.
Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Seimo laikinosios tyrimo komisijos negali tirti bei vertinti valstybės institucijų vadovų sprendimų dėl jose dirbančių asmenų profesinės karjeros.