aA
Šnipinėjimu Rusijos žvalgybai įtariamų buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio ir Vilniaus verslininko Deimanto Bertausko byloje minima ir prieš dvejus metus Vilniuje nuteisto Rusijos Federacijos Federalinio saugumo biuro (FSB) Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio ypatingai svarbiems reikalams Nikolajaus Filipčenkos pavardė.
Algirdas Paleckis
© DELFI montažas

Tokią informaciją DELFI patvirtino šaltiniai teisėsaugoje – aiškėja, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai, talkinant Valstybės saugumo departamento žvalgybininkams, surinko daugybę duomenų apie Rusijos šnipų veiklą Lietuvoje dar nuo 2013 m.

Tyrimą dėl Lietuvos piliečių šnipinėjimo atliekantys pareigūnai jau atlieka baigiamuosius procesinius veiksmus ir baudžiamąją bylą dar šiemet planuoja perduoti nagrinėti teismui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariama, kad Vilniuje gyvenantis verslininkas D. Bertauskas, kurio sutuoktinė dirba teisininke vienoje ministerijoje, įtariami „Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu rinkę informaciją apie Lietuvos Respublikos pareigūnus (prokurorus, teisėjus ir kt.), prisidėjusius prie 1991 m. Sausio 13-osios įvykių baudžiamosios bylos nagrinėjimo, taip pat rinko kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, susijusią su galimu įkaitų grobimu bei kt.“.

Tyrimo metu pareigūnai gavo duomenų apie konkrečias užsienio valstybės žvalgybos pareigūnų užduotis, kurias pavesta atlikti įtariamiesiems D. Bertauskui ir A. Paleckiui. Be to, nustatyta, kad jie ryšius palaikė ne tik elektroniniais ryšiais, bet ir tiesioginių susitikimų metu – išvykstant į Rusijos Federaciją, Baltarusijos Respubliką.

Kriminalinę žvalgybą atlikę VSD žvalgybininkai taip pat nustatė, kad įtariamieji galimai palaikė ryšius su kitais asmenimis, kurie taip pat bendradarbiavo su Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijomis ir joms teikė informaciją. Neoficialiai užsimenama, kad lietuviai esą ne kartą galėjo kontaktuoti ir su jau dėl šnipinėjimo nuteistu N. Filipčenka, kuris perduodavo savo tiesioginio viršininko nurodymus rinkti informaciją.

Šnipinėjimu Rusijai įtariamo Paleckio byloje – Grybauskaitę sekti užsakiusio FSB pareigūno pavardė
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Šnipinėjimu įtariamas A. Paleckis iki šiol yra suimtas, tuo metu D. Bertauskui yra skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Oficialiai Generalinė prokuratūra atliekamo ikiteisminio tyrimo nekomentuoja, kol byla neperduota teismui. Anksčiau prokuratūra buvo nurodžiusi, kad tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas dar praėjusių metų rudenį, o apie jį pranešta tik gruodžio mėnesį.

„Visuomenė apie šį ikiteisminį tyrimą buvo informuota kai tik tai tapo galima nepakenkiant ikiteisminiam tyrimui, – teigė prokurorai. – Nepaisant to, kad, vadovaujantis visuomenės teise žinoti, apie patį ikiteisminį tyrimą buvo pranešta, daugelis šio ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie paprastai nėra konfidencialūs ir galimi skelbti, šiuo atveju iki šiol yra neviešintini.

Dėl šio tyrimo ypatumų griežto konfidencialumo reikalavimai apima ir su tyrimu susijusias įvairias datas, įtariamųjų, liudytojų skaičių ir t. t. Visi ikiteisminiai tyrimai dėl šnipinėjimo atliekami laikantis daug griežtesnių reikalavimų dėl informacijos viešinimo. Apie dalį šių tyrimų visuomenė buvo informuota tik tada, kai konkreti baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduodama nagrinėti teisme. Šių bylų nagrinėjimas paprastai vyksta uždaruose teismo posėdžiuose.“

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas yra sakęs, kad A. Paleckis nelaisvėje laikomas jau nuo spalio, o generalinis prokuroras Evaldas Pašilis žurnalistams yra atskleidęs, kad įtariamas šnipinėjimas vyko seniau nei prieš metus, o tai rodo, kad „veikla tęsėsi ilgą laiką, buvo kryptinga, sąmoninga“.

Rusijos teisėsauga praėjusių metų vasarą paskelbė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, tyrusiems ir nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo paskelbtas nuosprendis yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tuo metu Kaliningrade gyvenęs ir prieš dvejus metus 10 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas Rusijos FSB pareigūnas N. Filipčenka buvo sulaikytas ir suimtas dar 2015 m. balandžio 29 d., kai tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Kaliningrado srities vyko į Baltarusiją.

Galina Kardanovskaja ir Nikolajus Filipčenka
Galina Kardanovskaja ir Nikolajus Filipčenka
© DELFI / Domantas Pipas


Nustatyta, kad jis Lietuvoje ieškojo Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnų, kurie galėtų įrengti pasiklausymo aparatūrą prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo kabinete ir rezidencijoje.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė Regina Pocienė yra sakusia, kad teisme pilnai pasitvirtino N. Filipčenkai inkriminuoti kaltinimai – jis Lietuvoje pirko ir siūlėsi nupirkti informaciją, kuri domino Rusijos federalinę tarnybą.

Teismas nustatė, kad N. Filipčenka veikė konspiracijos tikslais naudodamasis kito asmens vardu išduotais dokumentais ir savo tikslų įgyvendinimui pasitelkdavo vis kitus asmenis. Rusijos žvalgas Lietuvoje dirbo ne vienerius metus ir, pasak teisėjos, veikė prieš Lietuvos valstybę organizuotoje grupėje, o už informaciją mokėjo pinigus.

N. Filipčenka tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus. „Nusikaltimai buvo jo darbo dalis, jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė“, – pažymėjo teisėja R. Pocienė.

„Teismas konstatavo, kad N. Filipčenka naudojosi netikra Rusijos Federacijos piliečio Nikolajaus Trifonovo asmenybe, kurio vardu išduotais suklastotais dokumentais jis ne kartą kirto Lietuvos Respublikos sieną ir šiuos dokumentus su suklastotomis Europos Sąjungos šalių narių Šengeno vizomis gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją“, – yra sakęs Rusijos žvalgo byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Justas Laucius.

Prieš dvejus metus jis taip pat neslėpė, kad prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl kitų N. Filipčenkos bendrininkų.

„N. Filipčenka yra vienas iš organizuotos grupės narių, kuriuos teismas konstatavo padarius itin pavojingus nusikaltimus Lietuvos nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai“, – pabrėžė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

N. Filipčenka buvo teisiamas dėl šnipinėjimo, neteisėto daugkartinio valstybės sienos perėjimo, dokumento klastojimo ir melagingos informacijos pateikimo siekiant įsigyti dokumentą. Jam iškelta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, nes joje yra labai daug konfidencialių ir valstybės paslaptį sudarančių dokumentų ir duomenų, taip pat buvo apklausiami specialiųjų tarnybų pareigūnai, taip pat buvo baiminamasi, kad gali būti atskleisti Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų Europos Sąjungos valstybių tarnybų naudojami kriminalinės žvalgybos būdai, veiksmai, jų naudojamos techninės priemonės, o tai būtų pakenkta tarnybų darbui.

Prisistatydamas teismui N. Filipčenka sakė, kad yra baigęs aukščiausią Rusijos karinį institutą, yra kariškis, taip pat jam yra suteiktas papulkininkio laipsnis.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros prokurorai teismui perduotoje byloje teigia surinkę pakankamai įrodymų, kad Rusijos pilietis N. Filipčenka veikė su FST Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku bei vienu Lietuvos piliečiu ir nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką.

Anot prokurorų, lietuviai turėjo rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, taip pat kitaip aktyviai dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už tokią informaciją.

Nikolai Filipchenko
Nikolai Filipchenko
© DELFI / Domantas Pipas


Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos FST sudomino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.

Jiems buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – VAD saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su betarpiškai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo tikimąsi užverbuoti siekiant slapta Prezidentūroje bei prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti specialias pasiklausymo priemones.

Tyrimo metu taip pat gauti duomenys apie tai, kad N. Filipčenka bei su juo kartu nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius VAD pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.

Siekdamas gauti tokio pobūdžio informaciją, anot prokurorų, N. Filipčenka su kitais asmenimis teikė jų verbuojamiems Lietuvos piliečiams technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas, nurodymus bei pinigus ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Vykdydamas nusikalstamas veikas N. Filipčenka ne kartą naudojosi suklastotais asmens ir kitais dokumentais, palaikė ryšį su verbuojamais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento (VSD) Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

„Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos buvo siekiama užverbuoti, veikdami itin pilietiškai ir atsakingai, ženkliai prisidėjo prie to, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo grėsmių, kurias gali sukelti užsienio šnipų veikla“, – yra nurodžiusi prokuratūra.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(91 žmogus įvertino)
4.0879

Top naujienos

Skandalas dėl milijono eurų žalos baigėsi dar didesniu skandalu: dabar turėsime mokėti visi

Skandalingos ir itin triukšmingai paskelbtos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje...

Bakas: Skvernelis yra Seimo valdančiųjų partijų lyderių įkaitas (158)

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ( LVŽS ) frakcijos durimis Seime trenkęs...

Milžinų keliais Šiaurės Airijoje keliavę lietuviai: sunku patikėti, kad tai sukūrė gamta (63)

Pirmoje pasakojimo apie Šiaurės Airiją dalyje pasakojau, kad šią Jungtinės Karalystės...

Barbariškai traumuotam Slavickui koja sulaužyta dviejose vietose, operuos Belgrade specialiai DELFI iš Belgrado (1)

Pasitvirtino niūriausios prognozės: Marijampolės „Sūduvos“ gynėjui Vaidui Slavickui...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (130)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

„Sūduva“ su Čempionų lyga atsisveikino be kraupiai traumuoto Slavicko (96)

Antradienį vakare Čempionų lygos pirmo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse Marijampolės...

Patarėjai prisiminimus apie darbą su Grybauskaite išliejo feisbuke (398)

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė penktadienį perdavė naujajam prezidentui...

Ciklonas siautės Lietuvoje: sinoptikai skelbia, kuriuos miestus užgrius liūtis (3)

Trečiadienio orus ir toliau lems į rytus nuo Lietuvos esantis ciklonas. Po debesuotos nakties daug...

Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove (129)

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir...

Nausėda turi konkrečių pasiūlymų dėl moterų į ministrų postus žada susitikti su valdančiaisiais (92)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina šią savaitę susitikti su valdančiųjų partijų atstovais...