Piktina abejingumas
Rajono seniūnai, skaičiuodami kiekvieną pusnims valyti dar turimą litą, pirmiausia rūpinasi išvaduoti didesnes gyvenvietes bei rajono kelius, kuriais važiuoja mokykliniai autobusai. Vienkiemių gyventojai galbūt galėtų ir patys pasisamdyti kokį ūkininką su technika, tačiau vargu ar daugelis įstengtų talkininkui už valandą darbo pakloti po aštuoniasdešimt litų.
Vakar į dienraščio redakciją atskriejo pagalbos šauksmas iš Paįstrio seniūnijos miško tankmėje pūpsančio Petrauskynės vienkiemio. Jo šeimininkė Birutė Šeškuvienė net pasikūkčiodama guodėsi, jog pūgai užpusčius sodybą nebegalinti išeiti iš namų.
„Gyvename dviese su vyru – abu esame neįgalūs, jei pasidarytų blogiau, tai ir greitoji neprivažiuotų, įstrigtų pusnyse. Aš labai sunkiai sergu, aną naktį prasiraičiau skausmuose, nes pritrūkau vaistų, o iki vaistinės juk nenuklamposi“, – dejavo 54 metų moteris.
Pasak B. Šeškuvienės, pirmadienį ji turinti gultis į ligoninę Vilniuje, bet kaip nusigausti iki artimiausios autobusų stotelės, neišmananti.
„Anksčiau valdžia žmonėmis rūpinosi, nebūdavo taip, kad kelias dienas sėdėtume užpustyti, atskirti nuo viso pasaulio. O dabar kas? Prašiau seniūno, kad padėtų, pasiųstų valytojus ir iki mūsų, tačiau teišgirdau, jog turiu pati kviestis seniūnijoje sniegą stumdantį ūkininką ir jam mokėti iš savo kišenės. O juk man šimtas litų – milžiniška suma“, – sakė Petrauskynės vienkiemio šeimininkė.
Per mažai sumokėjo?
Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas „Panevėžio balsui“ tvirtino, jog pinigų seniūnijos kelių priežiūrai žiemą iki Naujųjų teturįs vos pusantro tūkstančio litų, o valytojai už darbo valandą prašą net po aštuoniasdešimt litų.
„Todėl valydami ir veždami sniegą pirmenybę teikiame keliams, kuriais iš didesnių gyvenviečių kursuoja mokykliniai autobusai. Tokių kelių pas mus yra apie tris kilometrus. Kitas dalykas, seniūnijos teritorijoje yra net šešiolika sodininkų bendrijų, reikia pagelbėti ir joms, juk ten irgi gyvena žmonės“, – žiemos užkrautais rūpesčiais dalijosi V. Šležas.
Seniūnas prisiminė, jog per pernykščius šalčius ir pūgas sniego valymo technika buvo nusigavusi ir iki B. Šeškuvienės vienkiemio, tačiau šeimininkė už pagalbą teatsilyginusi dešimčia litų.
„Vyrai tada pasakė, jog už tokį uždarbį ten daugiau kojos nebekels. Beje, važiuojant į tą vienkiemį yra ženklas, kad ten įsikūrusi kaimo turizmo sodyba. Kiek ji veikia oficialiai, nežinau“, – teigė V. Šležas.
Seniūnijos vadovas sakė, jog B. Šeškuvienė apie tai, kad kitą savaitę gulsis į ligoninę, jam neužsiminė.
„Jei esi ligonis, tai esant tokiems blogiems orams būtinais vaistais paprastai pasirūpini iš anksto. Antra vertus, užėjus pūgoms kažkodėl atsiranda daug ligonių, kurie pasitaisius orui stebuklingai pasveiksta“, – neslėpė ironijos Paįstrio seniūnas V. Šležas.
Grumtis su stichija nespėja
Labiau nei seniūnijos vadovą B. Šeškuvienės bėda sudomino Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėją Albertą Činiką. Susiskambinęs su V. Šležu tarnautojas dienraščiui pranešė, jog Petrauskynės vienkiemis bus atkastas.
„Seniūnas pažadėjo, kad ten organizuos darbus, kai bus išvalyti visi kiti keliai. Į Petrauskynę per mišką vedantis keliukas nepriklauso Savivaldybei, bet jei technika ir ten perbrauks sniegą, nieko blogo neatsitiks“, – tvirtino A. Činikas.
Vietinio ūkio skyriaus vedėjo duomenimis, šiomis dienomis su sniego stichija rajone grumiasi daugiau kaip trisdešimties ūkininkų, bendrovių „Panevėžio melioracija“ bei „Regiono keliai“ mašinos.
„Stengiamės, kad pūga rajone neparalyžiuotų gyvenimo, tačiau valytojai sunkiai spėja dorotis su sniegu. Štai vakar skambino iš Vadoklių seniūnijos ir prašė gelbėti užpustytą Mikėnų kaimą, nes aplink nėra nė vieno ūkininko“, – pasakojo A. Činikas.
Tarnautojas patvirtino, kad iš Savivaldybės gautų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų seniūnijos šiandien beturi po vieną du tūkstančius litų.
„Kol kitais metais iš programos sulauksime naujo finansavimo, galbūt su ūkininkais būtų galima tartis dėl sniego valymo skolon?“ – svarstė Vietinio ūkio skyriaus vedėjas A. Činikas.