Sniegas gegužę – tikrai ne baisiausia

Nors klimatologai tvirtina, kad kone vasaros išvakarėse nagus parodžiusi žiema nėra naujas reiškinys Lietuvoje, visgi tokių atvejų per pastaruosius kone keturis dešimtmečius būta vos kelių. Gegužę sniegas krito 1997, 1980, 2007, 2011 metais. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos

Klimatologijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, 1980-aisiais Biržuose, Dotnuvoje ir Kaune pasnigo net gegužės 22 dieną.

Aukštai pakylanti ir ilgai šviečianti saulė greitai ištirpdo gamtos išdaigas. Vis dėlto, pasak D. Valiuko, 1978 metų gegužės 12 dieną Laukuvoje dar fiksuota nuolatinė sniego danga. „Tokių reiškinių kartkartėmis pasitaiko ir, ko gero, ateityje bus dar dažniau“, – apie gamtos kontrastus įspėja klimatologas.

Žada šaltas naktis

Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenimis, trečiadienį šeštą valandą ryto oro temperatūra buvo apie nulį.

Pasak stebėtojos Loretos Adomavičiūtės, šlapias sniegas pradėjo kristi antradienio vakarą ir snigo iki maždaug pusiaunakčio. Panevėžyje ir jo apylinkėse sniego sluoksnis siekė apie penkis centimetrus, bet ryte buvo likę apie porą centimetrų, o priešpiet jau buvo nutirpęs. Naktį į ketvirtadienį orai gali būti panašūs – sinoptikai perspėja apie vėl prognozuojamą sniegą.

Susirūpinusiesiems dėl oro temperatūros L. Adomavičiūtė pataria žvalgytis į dangų: jei debesų bus daugiau, tikėtina daugiau kritulių, tačiau nebus šalta. Kur kas blogiau, jei debesys neuždengs dangaus. Pasak orų stebėtojos, sausa šalna padaro daugiau žalos, nei šaltis su sniegu, apdengiančiu augalus.

„Per labai trumpą laiką nuo trumpų rankovių iki vos ne žieminių batų“, – pastarųjų dienų orų pokyčius apibūdino L. Adomavičiūtė.

Atšilimą sinoptikai prognozuoja tik nuo sekmadienio. Paskutinę savaitės dieną Panevėžyje numatoma iki 17, pirmadienį – 18, antradienį – 13 laipsnių šilumos.

Savaitgalis turėtų būti saulėtas, be debesų, taigi prognozuojamas nemažas nakties ir dienos temperatūros skirtumas.

Sodininkai laukia pražystančių obelų

Orų prognozės nedžiugina sodininkų. Dembavos medelyno vadovė Vitalija Kuliešienė sako per keturis dešimtmečius nepamenanti sniego tokiu metu, nors šalnos ir šalčiai sodams grasino ne kartą.

V. Kuliešienės žiniomis, antradienio naktį žemiausia oro temperatūra siekė net tris laipsnius šalčio. Kokį poveikį tokios gamtos išdaigos padarė sodams, pasak medelyno direktorės, paaiškės pražydus obelims. „Vyšnios, slyvos, trešnės jau žydi, joms tikrai smarkiai pakenks“, – sako V. Kuliešienė. „Naradavos“ įmonės vadovas Aloyzas Grigalis tvirtina kol kas negalintis įvertinti obelims padarytos žalos. Jis taip pat nepamena tokios sniegingos gegužės.

„2005 metais buvome sulaukę didelių šalnų. Sodai tada labai nukentėjo, didžioji dalis vaismedžių nušalo. Dabar ilgos šalnos naktimis ir rytais gali pakenkti pumpurams“, – nerimauja A. Grigalis.

Šaltis kenkia bitėms

Su nerimu į termometrus dairosi ir bitininkai. Panevėžio bitininkų draugijos pirmininko Alfonso Rutkausko teigimu, bitėms labiausiai kenkia šalti orai. „Sniegas didelės įtakos joms nedaro, nors jis irgi nėra gerai. Blogiausia šalti orai. Jeigu temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šilumos, bitės neskraido, negali atsinešti maisto“, – aiškina bitininkas.

Pasak A. Rutkausko, per praėjusį šiltąjį savaitgalį aktyviai dirbusios bitutės atsinešė labai nedaug nektaro. „Jeigu visa savaitė bus tokia šalta, jos viską suvalgys. Maisto reikia ne tik bitėms, bet ir perams“, – teigia A. Rutkauskas. Anot jo, pavasarį perams auginti bitės turi atsinešti vandens. Bitininkas tvirtina, kad esant šaltiems orams toks darbas bitutėms baigiasi mirtimi. „Šaltu oru prie tvenkinio nuskrenda, šalto vandens atsigeria ir sušąla.

Prie savo tvenkinio randu sušalusias ant žolės“, – pasakoja bitininkas.