Tuo tarpu ministerijų teisininkai ragina policininkus į įstatymą žvelgti kūrybiškai, nors kiek tos kūrybos bendraujant su smurtautoju ar auka gali būti, niekas atsakyti negali. Maža to, Vyriausybė kol kas nėra numačiusi finansavimo specializuotų pagalbos centrų veikimui, o krizių centrai, kurie veikia daugiausia nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, yra ne visose savivaldybėse.
„Esu pikta“, - teigia posėdyje dalyvavusi liberalė Dalia Kuodytė. - Tai, ką mes šiandieną išgirdome, nesuteikia jokių galimybių galvoti, kad tas įstatymas pradės veikti laiku“.
Įstatymas yra, bet niekas netiki, kad jis veiks
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigalios nuo šių metų gruodžio 15 d., tačiau tikinčių, kad jis realiai veiks ne tiek ir daug. Trečiadienį pasirengimas įgyvendinti minimą teisės aktą apsvarstytas Seimo Žmogaus teisių komitete, tačiau rezultatai nedžiugina – atsirado netgi siūlymų įstatymo įsigaliojimą atidėti arba žvelgti į jį kūrybiškai.
Didžiausias problemas šiuo atveju regi policija. Kaip posėdyje kalbėjo Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkas Tomas Babravičius, policija nesuvokia, kaip teisės aktas dera su kitais įstatymais. Pavyzdžiui, policija atkreipia dėmesį, jog dėl nežymius sužalojimus ar trumpą susargdinimą sukėlusio mušimo ar smurtavimo, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, būtinas nukentėjusiojo skundas, nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas aiškiai sako, kad „smurtą patyręs asmuo skundo neteikia“.
„Matome didelių problemų šio įstatymo įgyvendinime, kadangi šis įstatymas, mūsų manymu, priimtas skubotai. Mūsų manymu, jis prieštarauja kitiems teisės aktams, tai yra Baudžiamajam kodeksui ir Baudžiamojo proceso kodeksui, šių įstatymų nuostatoms“, - sakė T. Babravičius.
Klausiamas, ar yra aišku, kaip policija nuo gruodžio reaguos į smurto šeimoje protrūkiu, policijos atstovas aiškiai pasakė: „Ne“. T. Babravičiaus nuomone, policija negalės nuo gruodžio vidurio gavusi iškvietimą paprastai atvykti, atidaryti duris ir išvežti smurtautoją.
Pasak policijos atstovo, nuo gruodžio tikriausiai bus elgiamasi įprastai – jeigu nusikalstama veika įvykdyta, smurtautojas galės būti sulaikomas iki dviejų parų, tačiau nežinia, ar sulaikymas grės psichologinio, ekonominio ar seksualinio smurto atvejais.
„Šiuo metu policija nepasirengus šio įstatymo įgyvendinti“, - sakė T. Babravičius.
Teisingumo ministerija siūlo žvelgti kūrybiškai
Nepaisant policijos nuogąstavimų, policija ir prokuratūra siūlo į įstatymą žvelgti kūrybiškai. Pasak teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus, svarbiausia, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtui šeimoje teikia visuomeninę reikšmę – tai reiškia, kad auka nebeturės rašyti skundo prieš smurtautoją, o kaltinimą palaikys valstybė.
Tokiu atveju policija turėtų reaguoti į iškvietimą, atskirti smurtautoją ir, blogiausiu atveju, mažiausiai dviems paroms uždaryti į areštinę, prokuroras visais atvejais pradėtų ikiteisminį tyrimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas skirtų apribojimus matytis su auka ar panašiai, jeigu jų reiktų.
„Kviesčiau į daiktus žiūrėti kūrybiškiau“, - teigė T. Vaitkevičius.
Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorė Vida Ramanauskienė teigia, kad aukas nuo smurtautojų ginančio įstatymo, išskyrus straipsnio smurtui šeimoje suteikiančio visuomeninę reikšmę, iš viso net nereikėjo, esą sistema puikiai gali veikti ir be jo.
Pasak jos, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, jeigu nusikalstamai veikai teikiama visuomeninė reikšmė, tai baudžiamasis procesas pradedamas ir be aukos pareiškimo.
„Man susidaro įspūdis, ar visi čia esantys ir už jų nugarų esančios organizacijos nori įgyvendinti šitą įstatymą. Čia yra principinis klausimas“, - į policijos ir Vidaus reikalų ministerijos abejones dėl teisės akto sureagavo ir socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
Specializuotų pagalbos centrų kol kas nebus
Šiuo metu aiškėja ir tai, kad įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui specializuotų pagalbos centrų kol kas nebus, nes nėra numatytas jų veiklos finansavimas, o Specializuotos pagalbos centrų programa ir Ilgalaikė valstybinės pagalbos teikimo bei finansavimo programa dar neparengtos.
Specializuoti pagalbos centrai iš esmės turėtų teikti psichologinę ir teisinę pagalbą, tačiau neaišku, ar jie galėtų dirbti visą parą ir koks būtų jų santykis su šiuo metu ne visose savivaldybėse veikiančiais krizių centrais.
Pagal planą specializuoti pagalbos centrai galėtų veikti po vieną vienoje apskrityje, nors apskritys panaikintos.
Krizių centrai šiuo metu trumpam laikotarpiui priima nuo smurto nukentėjusias aukas, bet pradėjus veikti įstatymui idealiu atveju aukos nebeturėtų slapstytis, nes smurtautojas nuo jos turės būti atskiriamas.
„Krizių centrai, kurie yra prie savivaldybių, privalo išlikti kaip yra ir kaip veikia. Labai svarbu, kad jie būtų finansuojami tiek iš savivaldybių biudžeto, tiek iš bendros vyriausybinės programos. Krizių centrai veikia kitokiais principais – auka pati kreipiasi į krizių centrą, kai yra smurto atveji, jai suteikiamos ar tai apgyvendinimo paslaugos, psichologo pagalba, teisininko pagalba“, - pasakojo Lygių galimybių centro projektų vadovė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.
„Specializuotų centrų pagalba, tai nėra vien krizių centras – specializuoti pagalbos centrai veikia proaktyviai, tai yra, kadangi įstatymas numato, jog nukentėjusioji galės pasilikti savo bute, bus iškeldintas smurtautojas, į ją kreipiasi specializuoti centro darbuotoja, kalba ir paaiškina, kokias ji paslaugas gali gauti, jai pačiai nereikia nieko ieškoti. Ir dėl to, kad tokiai veiklai nenumatyti finansai, labai abejotina, kad nuo gruodžio tokia pagalba tikrai bus aktyviai įtvirtinta“, - tęsė Lygių galimybių plėtros centro atstovė.