„Padarysime viską, kas yra įmanoma. Bet brandos egzaminai turi įvykti“, – LNK žinioms sakė ministrė J. Šiugždinienė.
Ji teigė, kad Lietuvos švietimo padėtis tokia, kad tik mokytojų vertinimais pasitikėti būtų sunku.
„Egzaminai Lietuvoje yra be galo svarbūs dėl kelių dalykų. Mes matome ir žinome, analizuojame situaciją – ugdymo rezultatų skirtumai gali būti net 70 procentų. Tarp to kaip mokytojai vertina vaikus ir valstybinių brandos egzaminų rezultatų“, – aiškino ministerijos vadovė.
Antradienį nuotoliniu būdu surengtoje spaudos konferencijoje J. Šiugždinienė taip pat sakė, kad girdėjo tokių pasisakymų, tačiau egzaminų atšaukti neplanuoja ir tikrai deda pastangas padėti mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumus organizuojant papildomas pamokas ir konsultacijas.
„Tiek universitetų konsultacijas, tiek nuotolinius video, tiek pamokas. Tikrai stengiamės kiek įmanoma padėti vaikams. Jau žinote, kad priėmėme sprendimą atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Taip pat kai kurias egzaminų dalis planuotume įgyvendinti nuotoliniu būdu. Viską darome, kad būtų kuo geresnis abiturientų pasirengimas laikyti egzaminus, tačiau Lietuvoje skirtumai ugdymo rezultatų yra didžiuliai.
Jeigu palyginsime brandos egzaminų rezultatus ir tai, kokius pažymius galutinius mokiniai gauna mokyklose, tai matysime, kad tie skirtumai siekia iki 70 proc. kai kuriose srityse. Tai tikrai būtų sudėtinga atsisakyti brandos egzaminų. Tai yra tiesiogiai susiję su stojimais į aukštąsias mokyklas.“
Taip pat, ministrės teigimu, tai apnuogino vieną iš pagrindinių problemų bendrajame ugdyme, kad tokie ugdymo rezultatų skirtumai rodo, kad su sistema tikrai nėra gerai.
Tokį pasiūlymą pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga.
Jis teigė, kad mokiniams nuotoliniu būdu jiems pasiruošti bus sudėtinga.
„Matant ir vertinant praėjusiais metais buvusias problemas ir iškilusius sunkumus, šiemet nebekelti papildomo streso. Nes vaikams bus tikrai sudėtinga pasiruošti jiems“, – aiškino Seimo narys A. Veryga.
Į mokyklas grįžo dalis mokinių
Dalis mokinių – kuriems sunku mokytis namuose – grįžo į mokyklas ar dienos centrus, tačiau jų mažiau nei planuota. Savivaldybių vertinimu, vaikai susirinks palaipsniui.
Pavyzdžiui, Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijoje nuotoliniu būdu ugdymo įstaigos patalpose mokosi 7 mokiniai. 4 iš jų buvo jau anksčiau, tai medikų vaikai.
Anot progimnazijos vadovės Jurgitos Nemanienės, jeigu norinčių sugrįžti vaikų skaičius augtų, mokykla nesunkiai priimtų tik antra tiek.
„Jeigu dar viena klasė būtų, tai susidorotumėme su tokiu iššūkiu. Bet jei po truputį pradėtų grįžti vis daugiau mokinių, tai jau būtų sudėtinga“, – LNK žinioms sakė Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijos direktorė.
Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad dauguma mokyklų yra pasiruošusios priimti kur kas daugiau vaikų.
„Turime tokių mokyklų, kurios turi po 20–30 vaikučių“, – sakė Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja.
Į Vilniaus mokyklas pirmadienį mokytis nuotoliniu būdu atėjo apie 400 vaikų. Planuojama, kad iš viso tokių bus apie 1200.
„Buvo įvertinta, kad tokių mokinių bus virš 1000. Bet matoma tie vaikučiai palaipsniui per šią savaitę ateina“, – LNK žinioms teigė Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui.
Tačiau pradėti grįžti prie tiesioginio mokymo nuo vasario nepavyks, mat Vyriausybės manymu, koronaviruso plitimo rizika vis dar pernelyg didelė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardina, kiek turėtų kristi užsikrėtimų skaičiai, kad būtų galima tą padaryti.
„Jeigu mes pasiektume rezultatą, kad turėtume mažiau kaip 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, per 14 dienų, tai galėtume svarstyti grįžimą į kontaktinį arba mirštų pradinių klasių ugdymą. (…) Jeigu tų atvejų būtų mažiau kaip 150, galėtume pradėti kalbėti apie vyresnių mokinių kontaktinį ir mišrų ugdymą“, – sakė ministras.
Anot ministro, net ir pasiekus mažiau kaip 100 naujų atvejų skaičių per dieną, į mokyklas grįžusius moksleivius ir mokytojus reikėtų reguliariai testuoti.
