„Kelias į Vokietiją. Eiti pėsčiomis reiks 8 kilometrus. Kelionės pradžia nuo sienos su Baltarusija. Kaina – 4 tūkst. eurų“, – tokia žinutė arabiškai vakar paskelbta vienoje slaptoje „Telegram“ grupėje, kurioje neteisėtai siekiantiems sieną kirsti migrantams siūlomi įvairūs kelionės paketai.
Kelias užsidarė
Dar prieš keletą savaičių buvo siūlomos gerokai pigesnės kelionės, o į jas paprastai įtraukiamos vizos, skrydžiai į Minską ir kelionė į Europą.
Kaina svyravo priklausomai nuo to, kiek žmogus pasiryžęs eiti pėsčiomis, kiek ilgai gali laukti vizos ir iš kur nori keliauti. Pavyzdžiui, už skrydį iš Stambulo iki Minsko, o po to 20-ies kilometrų kelionę pėsčiomis neteisėtai kertant sieną su Lenkija buvo prašoma 2700 eurų, o atsiskaitymas – tik pasiekus Vokietija.
Situacija radikaliai pasikeitė po to, kai tūkstančiai migrantų, pasivadinę „vilties karavanu“, patraukė link sienos su Lenkija, tikėdamiesi, kad jiems bus atidarytas humanitarinis koridorius.
Tačiau jie nebuvo pasitikti išskėstomis rankomis, atvykėliai, susidūrę su lenkų pajėgomis, liko šalti Baltarusijos miškuose, o Europos Sąjunga prabilo apie sankcijų įvedimą krizę sukėlusiai Baltarusijai ir prie irakiečių, jemeniečių ir sirų gabenimo į Minską prisidedančioms avialinijoms. Ilgai nelaukdama Turkija pranešė, kad pastarųjų valstybių piliečių kol kas nebeskraidins iki Minsko.
Netrukus tokį pat sprendimą priėmė Jungtiniai Arabų Emiratai bei „Belavia“ oro linijos.
Keliones apsunkino ir pats Irakas, siekdamas sustabdyti vizų išdavimą, uždaręs Baltarusijos konsulatus Bagdade bei Arbilyje, Kurdistano sostinėje.
Skrydžiai iš Bagdado į Minską sustabdyti dar anksčiau, rugpjūtį, kai pagrindinis Lukašenkos taikinys šiame hibridiniame kare vis dar buvo Lietuva.
Naujas maršrutas
Taip migrantų srautas sumažėjo, tačiau žmonių kontrabandininkai netruko pasiūlyti naują maršrutą, tačiau kelionė kur kas brangesnė.
„Rusijos viza, lėktuvo bilietai į Rusija, kelias nuo Rusijos iki Baltarusijos ir mokėjimas tik po atvykimo. Kaina – 4700 eurų keliaujantiems ir Turkijos ir 5 tūkst. eurų keliaujantiems iš Libano ir Sirijos“, – skelbiamas kelionių pasiūlymas.
Kur kas didesnę kelionės kainą lemia tai, kad migrantų krizę dirbtinai sukurstęs Lukašenkos režimas supaprastino bei atpigino vizų režimą su Artimaisiais Rytais.
Kaip turistams patekti į Rusiją migrantams kur kas sunkiau ir brangiau – vien viza kainuoja apie 700 JAV dolerių, o laukti jos tenka apie mėnesį.
Kelionių agentūroms, kurios organizuoja žmonių gabenimą, reikia surasti ir žmones Rusijoje, kurie atvykėlius pasikvies.
Į Rusiją galima patekti ir pigiau – kelionės paketas už 2 tūkst. eurų siūlomas tuo atveju, jei migrantai būtų patvirtinta ne turistinė, o darbo viza.
Valstybės sienos apsaugos atstovas (VSAT) Giedrius Mišutis Delfi sakė, kad anksčiau buvo fiksuotos pavienės kelionės būtent maršrutu per Rusiją.
„Bet tai nebuvo išsivystę iki srauto, tai buvo retoki atvejai. Kas bus toliau matysime“, – sakė jis.
Pasiekia Vokietiją
Patys migrantai, feisbuke susibūrę į grupes ir diskutuojantys apie neteisėtą patekimą į Europą, nesutaria, ar šiuo metu kelias į Lenkiją saugus ir paprastas, kaip tvirtina žmonių kontrabandininkai.
Vieni po kelionių pasiūlymais rašo, kad kontrabandininkai meluoja ir bent šiuo metu apie bandymus keliauti į Baltarusiją ragina pamiršti. Kaip įrodymus jie skelbia filmuotus vaizdus apie šąlančius ir pasienyje su Lenkija strigusius migrantus.
Tačiau yra atkertančių, kad tai tiesiog Irako vyriausybės ar kurdų valdžios skleidžiama propaganda ir tokiais pasakojimais tik bandoma juos sulaikyti nuo sėkmingos kelionės į Europą.
Tiesa, bent žvilgtelėjus į naujausius Vokietijos policijos paskelbtus duomenis, gali būti, kad kelias per Minską buvo sėkmingas daliai migrantų. Oficialiais duomenimis, nuo metų pradžios per Baltarusiją šią šalį pasiekė 10128 migrantai, o vien per pirmąsias tris Lapkričio savaites, kai krizė prie Lenkijos sienos pasiekė piką, neteisėtų patekimų į Vokietiją užfiksuota 2287.
Įdomu dar ir tai, kad Vokietija su migrantų antplūdžiu susidūrė jau po to, kai lietuviai, o po jų lenkai ir latviai pradėjo nebeįsileisti neteisėtų migrantų, o vykdyti atstūmimo politiką.
Iki liepos Vokietijos policija aptiko tik 26 neteisėtus atvykėlius iš Baltarusijos, ž rugpjūtį jų buvo 474, o didžiausias srautas fiksuotas spalį – 5285 neteisėti patekimai į šalį.
Lietuva nuo krizės pradžios įsileido per 4 tūkst. migrantų, tiesa, dalis jų iš stovyklų, apie 700, iš stovyklų pabėgo.
Delfi paprašytas pakomentuoti, kaip Vokietijoje galėjo atsirasti migrantai, G. Mišutis sakė, kad nėra šimtaprocentinės galimybės užkardyti visus atvejus.
„Bet kad iš Lietuvos susidarytų tūkstančiai Vokietijoje, to tikrai negali būti, – kalbėjo VSAT atstovas ir priminė ministrės Agnės Bilotaitės anksčiau pasakytą statistiką, kad sulaikoma 93 proc. neteisėtai sieną kertančių migrantų. – Kažkokia dalis per šitą krizę, per visą šį spaudimą, per ilgą mūsų sieną patenka į Lietuvos vidų. Bet jie sulaikomi Lietuvos viduje, jie sulaikomi išvažiuodami, jie sulaikomi Lenkijos pasieniečių.“
G. Mišutis pridūrė, kad Lietuva iki šiol yra neįleidusi 7332 migrantų.
Neigia, bet skraidins
Lenkijos specialiųjų tarnybų darbą koordinuojančio ministro atstovas spaudai Stanislawas Zarynas antradienį per spaudos konferenciją sakė, kad netrukus gali suaktyvėti maršrutų tarp Maskvos ir Minsko naudojimas krizei sustiprinti.
„Lukašenkos režimas ieško naujų krypčių vietoje tų, kurios dabar yra užblokuotos“, – nurodė S. Zarynas.
Kad tokie nuogąstavimai gali būti pagrįsti, rodo NEXTA paskelbta informacija, kad Rusijos oro linijų bendrovė „Nordwind“ nuo gruodžio 2 d. pradeda skraidyti reisu Maskva–Gardinas. Lėktuvai skris 3 kartus per savaitę, nors šis maršrutas iki šiol nebuvo populiarus.
„Belavia“ generalinis direktorius Igoris Čerginecas dar prieš keletą dienų neigė, jog jos lėktuvais migrantai iš Vidurinių Rytų į Minską atskraidinami per Rusijos oro uostus.
„Pareiškimai, neva nelegalių migrantų srautai skrenda į Minską per Maskvą, neatitinka tikrovės“, – sakė I. Čerginecas, kurį citavo Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Jo žodžiais, „Belavia“ atlieka penkis skrydžius per parą į Minską iš dviejų Maskvos oro uostų – Šeremetjevo ir Domodedovo, tačiau Artimųjų Rytų piliečiai šiaip skrydžiais nesinaudoja.
