Skyrybų visuomenės grimasos: išdraskytos šeimos lietuviams yra norma

Lietuvoje mąstoma, kad vieniša mama arba tėtis gali taip pat puikiai užauginti vaiką kaip ir abu tėvai kartu, tačiau nuo minčių apie vienos lyties poras, auginančias vaikus, daugumai tautiečių šiaušiasi plaukai.

Tokią išvadą galima padaryti iš Kauno technologijos universiteto (KTU) atliktos visuomenės nuomonės apklausos apie lietuvių požiūrį į vaikų auginimą skirtingo tipo šeimose.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė teigia, kad apklausos rezultatai yra logiškai paaiškinami, nes Lietuvos visuomenė yra skyrybų visuomenė, todėl pas mus didelė tolerancija vienišiems tėvams.

„Esame skyrybų visuomenė ir gana seniai tokia esame. Skyrybų rodikliai Lietuvoje labai aukšti. Tad natūralu, kad žmonių, kurie savo aplinkoje turi vienišų vaikus auginančių tėvų, yra nemažai. Galbūt ir patys užaugo tokiose šeimose arba vieni augina vaikus. Tam tikra prasme tai atspindi demografinius ir sociologinius šeimos pokyčius, kurie Lietuvoje prasidėjo XX amžiaus 7 dešimtmečio viduryje, kai labai sparčiai pradėjo augti skyrybų rodikliai. Tie rodikliai buvo aukšti visą sovietmetį ir išlieka tokie dabar. Čia kaip visuomenės prisitaikymo, susitaikymo ir susigyvenimo su realybe atspindys“, - teigė A. Maslauskaitė.

Mokslininkės nuomone, žmonės dažniausiai būna tolerantiškesni aplink matomiems dalykas, o į radikalumą nukrypsta tais atvejais, kai reiškinys yra nepažįstamas, nesuprantamas, nežinomas.

Dėl šios priežasties, pasak A. Maslauskaitės, žmonės, kurie nepažįsta homoseksualių asmenų, lengvai pasiduoda kolektyvinei nuomonei. Pažįstantieji remiasi sava patirtimi.

„Mes galime būti labai radikaliai normatyvūs tų reiškinių atžvilgiu, kurių mes neturime savo aplinkoje, apie kuriuos nežinome. Tarkime, žmonės, kurie gyvenime nesutiko homoseksualaus asmens, labai lengvai gali pasiduoti kolektyviniams vaizdiniams, keliantiems paniką. Kraštutiniau galime pasisakyti tais klausimais, kurių nėra šalia mūsų, kurie yra mūsų kolektyvinės vaizduotės dalis. Kaip kad dabar vyrauja vaizdinys dėl plačiai minimos konvencijos – kad ateis ir atims mūsų vaikus“, - sakė sociologė.

Kaip žinoma, Lietuvoje kilo nepasitenkinimas Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje mažinimo ir prevencijos. Konvencijos priešininkai pasipiktino, kad dokumente apibrėžta „socialinė lytis“. Socialinė lytis šiuo atveju reiškia moterims ir vyrams priskiriamus socialiai sukonstruotus vaidmenis, elgesį, veiklą ir savybes, tačiau konservatyviai nusiteikusiems žmonėms atrodo, kad tai reiškia homoseksualumo propagavimą.

Vienišus tėvus remia du trečdaliai išsiskyrusių

Gyventojų buvo prašoma pasakyti, kiek jie pritaria teiginiui, jog vienas tėvas arba motina gali užauginti vaiką taip pat gerai kai ir abu tėvai kartu.

Dauguma tautiečių laikėsi nuomonės, kad nepilna šeima nėra kliūtis geram vaiko išauklėjimui: pritarimą tokiai nuostatai išsakė 39,8 proc. žmonių, didelį pritarimą – 5,5 proc.

Kad nepilna šeima nėra tokia pat puiki kaip pilna, manė 23,8 proc. gyventojų.

Dar 25,8 proc. žmonių neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu, o 5,1 proc. teigė, kad jiems sunku atsakyti į klausimą.

Nuomonę, kad vieniši tėvai gali užauginti vaikus taip pat gerai kaip ir abu tėvai, išsakė jaunesni respondentai. Taip pat šiai nuostatai dažniau pritarė išsiskyrę žmonės, tačiau lytis, išsilavinimas, išpažįstama religija, šeimos pajamos bei vaikų turėjimas ar neturėjimas nebuvo susijęs su pažiūromis.

Vienas tėvas arba motina gali užauginti vaiką taip pat gerai kaip ir abu tėvai kartu

	Dažnis	Procentas	Sukauptinis procentas
Labai pritaria	65	5.5	5.5
Pritaria	473	39.8	45.3
Nepritaria	255	21.5	66.8
Labai nepritaria	27	2.3	69.1
Nei pritaria, nei nepritaria	306	25.8	94.9
Sunku pasakyti	61	5.1	100.0
N	1187

Gėjų ir lesbiečių šeimos su vaikais – lietuviams nesuprantama

Nepaisant tolerantiško požiūrio į vienišus tėvus, dauguma lietuvių neįsivaizduoja, kad vaiką galėtų auginti homoseksuali moterų ar vyrų pora. Pavyzdžiui, paprašyti išsakyti nuomonę apie tai, kad homoseksualių moterų ar vyrų pora gali užauginti vaiką taip pat gerai kaip ir vyro bei moters pora, nepritarimą išsakė beveik dauguma apklausos dalyvių.

Klausiami apie lesbiečių poras ir vaikų auginimą, nepritarimą išsakė 76,4 proc. žmonių, o pritariančiųjų buvo tik 3,8 proc.

Dar 9,8 proc. gyventojų teiginiui nei pritarė, nei nepritarė, o 10 proc. neturėjo aiškios nuomonės.

Homoseksualių moterų porų atžvilgiu palankiau buvo nusiteikę jaunesni gyventojai, tai yra sulaukę 18-29 metų amžiaus. Tokiam šeimos tipui dažniau pritartų nevedę žmonės, o labai nepritaria vedę.

Homoseksualių moterų pora gali užauginti vaiką taip pat gerai kaip ir vyro bei moters pora

	Dažnis	Procentas	Sukauptinis procentas
Labai pritaria	0	0.0	0.0
Pritaria	45	3.8	3.8
Nepritaria	436	36.7	40.5
Labai nepritaria	471	39.7	80.2
Nei pritaria, nei nepritaria	116	9.8	90.0
Sunku pasakyti	119	10.0	100.0
N	1187

Gėjų poros dar nepriimtinesnės

Gyventojai dar mažiau tolerantiški buvo homoseksualių vyrų poroms su vaikais. Dauguma žmonių Lietuvoje nesutinka su teiginiu, kad homoseksualių vyrų pora galėtų išauginti vaiką taip pat gerai kaip ir vyro bei moters šeima. Nepritarimą tam išreiškė 80,1 proc. gyventojų, pritarimą – tik 2,1 proc.

Dar 8,6 proc. žmonių nei pritarė, nei nepritarė pateiktam teiginiui, 9,2 proc. neturėjo aiškios nuomonės.

Kaip ir lesbiečių porų atveju, taip ir gėjų šeimų klausimu paramą labiau išreiškė jaunesni ir nevedę gyventojai. Vedusiems ir vyresniems žmonėms vienalytės šeimos modelis su vaiku nebuvo priimtinas.

Homoseksualių vyrų pora gali užauginti vaiką taip pat gerai kaip ir vyro bei moters pora

	Dažnis	Procentas	Sukauptinis procentas
Labai pritaria	1	0.1	0.1
Pritaria	24	2.0	2.1
Nepritaria	416	35.0	37.2
Labai nepritaria	535	45.1	82.2
Nei pritaria, nei nepritaria	102	8.6	90.8
Sunku pasakyti	109	9.2	100.0
N	1187

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2013 m. sausį – vasarį Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena“.