Jis teigė palaikantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą parengti įstatymo pataisas, kad transliavimo ir retransliuojamo turinio licencijos būtų išduodamos tik tada, kai savininkai ir vadovai „atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir nacionalinio saugumo interesus“.

„Kalbant apie tam tikrų licencijų ar tvarkos įvedimą, tai situacija yra panaši kaip su strateginėmis mūsų įmonėmis, bent jau galėtų būti. Pagrindinis dalykas – kad privalo valstybė žinoti, kas yra žiniasklaidos priemonės savininkas ir ar tai nekelia grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui“, – antradienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, investuotojais į strategines Lietuvos įmones gali būti tik tie asmenys, kurie nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Prieš jiems investuojant atliekama speciali jų patikra.

„Lygiai taip yra su visais strateginiais sektoriais kalbant apie investuotojus. Yra šiandien priimtas veikiantis įstatymas, yra procedūros, kuriose dalyvauja ir specialiosios tarnybos, ir speciali darbo grupė, sudaryta prie Vyriausybės, ir ji ta vertina. Jeigu šitas segmentas (žiniasklaida – BNS) patektų į tą reguliavimo sritį, nematyčiau kokios nors grėsmės“, – pareiškė S. Skvernelis.

Neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų laikomi tie, kas turi ar turėjo „didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo ir pan.

Žiniasklaidos ekspertas, Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis, vertindamas siūlymus griežtinti licencijų išdavimą, BNS teigė, kad jie gali padidinti žiniasklaidos priklausomybę nuo politikų.

Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlymus griežtinti licencijavimą pateikė, konstatavęs, kad verslo koncernas „MG Baltic“ nederamai išnaudojo žiniasklaidą kaip įrankį siekdamas paveikti valstybės institucijų ir politikų sprendimus.

„MG Baltic“ su kaltinimais nesutinka ir kreipėsi į teismą, kad būtų paneigta Valstybės saugumo departamento informacija, kuria rėmėsi Seimo komitetas.