– Premjere, pirmiausia, kaip sekasi tvarkytis Lietuvai su šiuo virusu?
– Matyt, mes galime vertinti gretindami pavyzdžius su kitomis valstybėmis. Manau, kad mes pakankamai anksti pradėjome pasirengimą, ruošėmės tam, bandėme imti pavyzdžius iš gerųjų, ar nenusisekusių patirčių. Bet ta situacija, kuri vystosi, ji nebuvo prognozuojama, kuri apėmė visą Europą, jau neklabu apie kitus kontinentus. Pasidarė taip, kas buvo sunkiai prognozuojama, daugelis valstybių pradėjo žiūrėti savo interesų, atsirado sutrikimai su tam tikra reikalingų priemonių gamyba, tiekimu, prasidėjo nepriėmimas, nacionalizavimai, sienų uždarymai nesuderinti, kurie turėjo grandininę reakciją. Manau, kad pagal tą situaciją galime sakyti, kad valstybė užtikrina mūsų šalies žmonių saugumą, mes padarėme maksimaliai tiek, kad būtų galima priimti reikalingas priemones, kalbant apie finansines naštos mūsų ekonomikai amortizavimą.
– Situacija Ukmergėje, ligoninė neveika, karantinuota apie pustrečio šimto mediko. Kaip jūs tai vertinate?
– Šiandien mūsų krizės valdymo komitetas ši klausimą buvo nuspręsta visiškai neizoliuoti Ukmergės miesto. O imtasi kitų priemonių – bus atliktas masinis testavimas, toms pareigybėms, kuriems tai būtina: medikai, pareigūnams,savivaldybės tarnautojai, kiti pirmame fronte kariaujantys asmenys. Taip pat priimtas sprendimas, kad bus atidarytas ir mobilus tikrinimo punktas. Tiek policijos ir savivaldybės pajėgoms nurodyta griežtai sukontroliuoti karantine esančių asmenų buvimo vietą. (…) Tariamasi su savivaldybės administracija, pradėta bus pagrindinių miesto vietų dezinfekcija. Kol kas didesnių ribojimų nedarysime (…) O visa kita, kas yra, prašome nevykti į Ukmergę, kam nėra būtina. Jokio papildomo suvaržymo ar apribojimo nebus įvesta.
– Nesklandžiai atrodė priverstinės izoliacijos įvedimas grįžtantiems į Lietuvą. A. Verygos sprendimai buvo du skirtingi per tą pačią parą. Savivaldybių merai atvirai kritikuoja tą sprendimų kaitaliojimą: dalis žmonių paleista, kiti izoliuoti. Ko pasimokėme?
– Tuomet, kada operacijų vadovas išleidžia privalomus nurodymus, juos reikia vykdyti. Apie tas vietas, kurios turi būti paruoštos tam izoliavimui buvo paskelbta gana seniai. Kai kurios savivaldybės kruopščiai tai atliko, kitos tikėjosi, kad tik kažkada to reikės. Ministro sprendimo įgyvendinimui buvo gan trumpas laikas skirtas pasiruošti. Matyt, tai ir sudarė tam tikrų sunkumų. Sukėlė tai įvairiausių problemų, natūralu, pirmą kartą tai taikoma. (…) Mes nusprendėme, kad reikia testuoti visus grįžtančius asmenis, kurie grįžta, o tie, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, priverstinis karantinavimas. Tie, kurie sutinka bendradarbiauti, jei tik tinkamą būstą turi, ir tai patvirtina gydytojas, žmonės gali vykti ten. Tiesiog tas režimas gal nesušvelnintas, et yra numatytos kelios alternatyvos. Ir pirma naktis parodė, kad alternatyvos turėtų būti. Jei mes eitume šiuo keliu antrą, ar trečią kartą, gali būti kiti sprendimai. Bet tai pirmas kartas, todėl ir yra nesklandumai. Vieni dirba, o kiti – bando daryti viešųjų ryšių kampaniją. (…) Mes turime įveikti šią bėdą ir tą daryti ryžtingai ir visomis priemonėmis, klaidų bus, jos neišvengiamos.
– Šiandien pranešta, kad jau skrenda lėktuvas iš Kinijos su 300 tūkst. naujų reagentų. Bet kokios žinios yra iš savivaldybių, pavyzdžiui, Vilniuje atsilikimų tyrimų yra trys dienos. Čia gal ne tas detalės pakomentuoti prašau, o apskritai apie patį Nacionalinį visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbo organizavimą, jie taip sugebėjo organizuoti veiklą, kad vienam susirgus, 100 turėjo save izoliuoti. Kaip tai vertinate?
– Čia ne tik ši institucija, tos, kurios tinkamai pasiruošė, nustatė pamaininė darbą, iškritus vienam iš grandies, kiti tam nepasiruošė. Jei nebuvo atitinkamos prevencijos, tai tos ir yra pasekmės O dėl vėlavimų, tai testas nėra gendantis per 2–3 dienas. Laboratorijų apimtys yra didinamos. (…) Kalbant apie institucijas, atsiradus tam papildomam testų kiekiui mes nukreipsime juos į medikų rankas, absoliučiai visų, kas 5, 7 ar 10 dienų, jie bus testuojami. O ligoninės yra padarę pamaininį darbą, kad nebūtų taip, kad vienam susirgus, neiškristų visa įstaiga.
– Kas galėtų pavaduoti NVSC, nes jei dar keli tokie atvejai, neliks tos institucijos?
– Ji nėra viena, yra šalyje ir padaliniai. Reikia ieškoti alternatyvų, kiek kalbėjau su ministru, jos yra numatytos, ieškomos. Daug tų funkcijų atlieka ir savanoriai. Jei prasidėtų tokia grandininė reakcija viename iš miestų, pavyzdžiui, policijos gretose, tai neliktų jų visai mieste. Reikia tų algoritmų. (…)
– Policija kasdien sulaukia šimtų gyventojų skambučių dėl saviizoliacijos nesilaikymo, ar karantino pažeidėjų. Jei dar policija turės tikrinti tuos, kurie įsipareigojo save izoliuoti, ar užtenka pajėgų? Panašu, kad užtikrinimo viešosios tvarkos gali pritrūkti.
– Mes tą praktiką pradėjome taikyti, visa vidaus reikalų sistema yra konsoliduota. Viešajai tvarkai yra pasitelkiami tiek ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, aktyviai pagalbą teikia ir Lietuvos kariuomenė, rezervas dar iki galo nėra išnaudotas. O apie patikras: policija, savivaldybės administracijos tarnautojai, kariai, policijos rėmėjai, savanoriai netgi galės šitą funkciją daryti ir tą daro. (...) 100 procentų kiekvieną dieną nebus patikrinami, bet bus griežtos sankcijos. Ir jei žmonės nesupranta, esu linkęs apeliuoti į žmonių sąmoningumą ir atsakingumą. Esame atsakingi ne tik už save, bet ir artimuosius ir visą visuomenę, tos sankcijos bus taikomos. Turime suprasti, kad jei mes nesilaikysime nurodymų neplatinti viruso šalies viduje, tai karantiną turėsime ne dar dvi savaites, o dar du mėnesius, pasekmės gali būti labai tragiškos, gali sugriūti mūsų sveikatos sistema ir dar baisesnės pasekmės. (…) Daugiau viešose vietose bus kontrolės, o tai, kas bus prašoma, bus prašoma vykdyti. Daug pranešimų yra, reikia nebijoti ir gatvėje sugėdinti, duoti pastabą, jei matome, kad pažeistas karantino režimas.
– Kalbėjote apie kariuomenę, ar tai, kad ji pajudės iš savo dalinių , turiu omenyje reguliarią kariuomenę, tai tik laiko klausimas, ar tai galimybė, kurios jūs dar nesvarstote?
– Svarstomos visos galimybės, telkiamės pajėgumais tais, kuriais jūs paminėjote: policija, savanorystė, logistikos klausimais kariuomenės pajėgos svarbios: sandėlių apsauga, karantino vietų apsauga. Mes matome ir jų infrastruktūros panaudojimą: palapinės, mobilios ligoninės, yra aktyvuojama, yra pasiruošimas 100 procentų. Pagal situacijos pokytį mes vis daugiau įtrauksime tarnybų, tai bus daroma iki maksimalaus skaičius.
– Net ir reguliarūs kariuomenės padaliniai pajudėtų iš savo vietų užtikrinant drausmę ar gal net ribojimą judėjimo?
– Aš pirmiausia kalbu apie panaudojimą viešosios tvarkos užtikrinimui ir tam tikrų objektų apsaugai. Gali būti taip, kad visa teritorija Lietuvos, jei vienoje iš lokalių zonų atsirastų tokia problema, reikėtų fiziškai blokuoti patekimą į vieną ar kitą miestą, jie būtų panaudojami. Bet tai nėra neprarastoji padėtis, ar karo padėtis, kariuomenės pasitelkimas yra aiškiai reglamentuotas.
– Premjere, yra rekomendacija vaikščioti lauke su kaukėmis. Ar tas atvykstančias kaukes, turbūt jos bus numatytos dalinti medikams, savanoriams, pareigūnams. O kaip rinkos galimybės, nes vaistinėse reta kur galima rasti jų.
– Reikia naudoti tą rezervą, kurį mes užsipirkome, kai situacija pradėjo aštrėti. Reikia tai pradėti naudoti. Tas tiekimas, kuris atsiranda, mes dalinsime ne tik valstybės institucijoms, bandysime teikti ir tiems, kurie dirba pirmose fronto linijose, prekybos centruose. Po to mes organizuojame pakankamai aktyvų dialogą su mūsų verslu. Tai unikali galimybė pradėti jas gaminti. Matome, kad mūsų verslas yra pasiryžęs jas tiekti, jau daromos sutartys, mes jau gavome pasiūlymų iš mūsų verslininkų, kad jie būtų įsigyjami. Jos tikrai pateks į prekybą. Mes turbūt tursime jau ir pamirštą reliktą – kaukių kiekių pirkimo ribojimą. Bet apie tai šiandien buvo svarstyta, tiek ir kalbant apie dezinfekcinį skystį, kad vienam asmeniui būtų ribotas kiekis parduodamas.
– Kritika ministrui Verygai, atmetus įvairiausias detales, esminė yra tai, kad reagentų trūkumas ir nedidelis testavimas buvo pateikiamas kaip konceptualus sprendimas. O tai realiai buvo reagentų trūkumas, nes valstybė dar jų neturėjo. Ministras nebuvo su visuomene sąžiningas?
– Ministras buvo su visuomene sąžiningas. Ir šiandien dar ta pozicija yra pakankamai aktyvi, įvairios valstybės skirtingai vadovaujasi. Taip, mes nesame specialistai, mes pasirinkome tą loginį testavimą, kad jis yra daromas tais būtinais atvejais. Kitos valstybės pradėjo masinį kiekvieno testavimą. Bet pažiūrėsime pabaigoje, kuris modelis yra geresnis. Mes ėmėmės daugiau izoliacijos, socialinio gyvenimo tam tikrų kontaktų mažinimu ribojimą. Testavimas buvo atliekamas tik pasireiškus tam tikriems požymiams. Kitos valstybės ėjo kitu keliu. Šiandien mes jau turime kitą etapą, kada atėjome prie to momento, kada jau yra realus platinimas tarp šalies gyventojų. (…) Matyt, reikėjo iš karto numatyti pakankamą kiekį ir algoritmą mūsų medikų testavimui, tą reikėjo daryti, mes tą darysime nedelsiant. Tai didžiausia problema, iškritus vienam medikui, užsidaro įstaigos. Jei šis virusas prasidės didesniu mastu, tai prasidėjus pacientų antplūdžiui, mes nebeturėsime medikų. Dabar svarbiausia apsirūpinti, ar laboratoriniai pajėgumai atitiks tuos lūkesčius, keičiantis situacijai.
– Premjere, nuo to, kiek užsitęs karantinas, priklausys ir ekonomikos būklė. Lietuvos banko gana pesimistinis scenarijus – ekonomikos nuosmukis penktadaliu. Tai jau būtų labai rimta krizė. To, ko klausiau ir prezidento praėjusį penktadienį – kodėl Lietuva nesiskolina dabar ženklių sumų?
– Lietuva skolinasi dabar, jau vakar, skolinasi ženklias sumas. Mes turime labai solidaraus ir patikimo skolinimosi partnerio reputaciją. Tai tikrai didžiulis pliusas, šiandien jokių problemų nėra, mes pasiskolinome 5 milijardus. Seimas Vyriausybei paliko galimybę daryti ir papildomus žingsnius, tas ir bus daroma, nieko nelaukiant, kai tik matysime, kad situacija to reikalauja. Puikiai suprantame, kad tai kitaip nei prieš dešimtmetį, mes kitoje situacijoje, mums nereikia galvoti apie 10 ar 12 procentų palūkanas, mes skolinamės kitomis sąlygomis. Plius, be to paketo 7,5 milijardo eurų vertės, kurį mes įjungiame, tikrai dar įsijungia ir ES naujasis Maršalo planas. Kol kas ta suma, kiek mes ją matėme, ji nėra įspūdinga, kalbant apie Lietuvą. Ir aišku, matome ir turime stebėti, kas vyksta pagrindinėse ekonomikose, pirmiausia – Vokietijoje. Ir jei situacija su karantinu galėtų būti suvaldyta daugiau mažiau sėkmingai, priklausys nuo kitų šalių. (…) Todėl labai svarbu, kad ji būtų mūsų kontinente. Suvaldyta kuo efektyviau. Gaila, kad buvo pasirinkta toks kelias, kad kiekviena valstybė gelbėjasi, kaip išmano, nebuvo koordinuotų veiksmų, politikos, pozicijos bent pagrindiniais klausimais. Bet aš tikrai manau, kad pesimistinės prognozės neišsipildys, bet joms turime ruoštis.