Pasak S. Skvernelio, sąlygos, kai pirmojo karantino metu buvo uždaryti miestai, buvo išskirtinės.
„Aš manau, kad tai nėra realu. Aišku, norai, tikslai galbūt ir geri, bet tada Velykų savaitgalį buvo išeiginės, nereikėjo dirbti. Nepaisant to, tos trys paros buvo sudėtingos ir dėl materialinių, ir dėl žmogiškųjų išteklių“, – Delfi sakė S. Skvernelis.
S. Skvernelis: būtų užtekę apriboti šeimų bendravimą arba rekomenduoti sukurti burbulus
Jo tvirtinimu, policijos pareigūnams teks ne tik stabdyti automobiliais keliaujančius žmones, tačiau ir tikrinti, kokie yra jų kelionių tikslai.
„Čia jau ne žmogaus pareiga įrodyti, kad jis dirba – yra valstybės institucijos, turi registrus ir turėtų tai daryti. Manau, kad ši priemonė galėjo likti rekomendacinė, nes buvo įvesta kita priemonė, draudžianti bendrauti daugiau nei vienam šeimos ūkiui. Tai praktiškai tas ir eliminuoja tos pirmosios priemonės kontrolės keliuose prasmę“, – pastebėjo buvęs premjeras.
Dėl to, kalbėjo S. Skvernelis, naujajai Vyriausybei būtų užtekę apriboti šeimos ūkių bendravimą arba rekomenduoti sukurti vadinamuosius šeimos burbulus ir tai automatiškai sumažintų judėjimą miestuose.
„Galima sutelkti visą vidaus reikalų sistemą, pasitelkti kiek įmanoma taikos metu kariuomenę, bet tai galime padaryti trumpalaikiam laikotarpiui – būtų prasminga tą priemonę taikyti Kalėdų laikotarpiui, kada bus šventės, kada tie važinėjimai nėra būtini, kada galima kontroliuoti ir yra išeiginės. Tada tas dienas dar galima atlaikyti, bet iki sausio 31 d., tai sunkiai įsivaizduoju“, – teigė S. Skvernelis.
Taip pat politikas akcentavo, kad Vyriausybė turėtų atsižvelgti ir į vienus gyvenančius žmones. Tokiems gyventojams, pasak S. Skvernelio, dažnai yra reikalinga šeimos narių, vaikų pagalba.
„Deklaruojama, kad 400 tūkst. namų ūkių Lietuvoje yra vienišų žmonių. Ką jiems tai reiškia, jei jie negalės aplankyti savo seno tėvo arba mamos? Netgi negali iš Vilniaus į, tarkime, Šilutę atvežti ir palikti prie durų reikalingų priemonių, maisto, pinigų“, – pastebėjo buvęs premjeras.
Skolinimasis turės savo rezultatus: pasekmės gali pasimatyti vėliau
S. Skvernelis taip pat teigė, kad įvedus tokius apribojimus verslas patirs didžiulius nuostolius.
„Jeigu valdantieji planuoja, kad jie dar skolinsis ir padarys valstybės skolą virš 7 proc. BVP, tai bus tragedija 2022 m., kai reikės biudžeto projektą pateikti“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Jo teigimu, tokie verslai kaip kirpyklos, kur kontaktuoja tik du žmonės, galėtų veikti laikantis visų saugumo priemonių. Pasak ekspremjero, įvedus karantiną lapkričio pradžioje, viruso plitimas tokiose vietose nebuvo fiksuotas.
Galiausiai S. Skvernelis akcentavo, kad bet kokių draudimų ar rekomendacijų visuomenė turi laikytis ir tik tada koronavirusas nebeplis.
„Tos priemonės, kurios jau antro karantino metu buvo įvestos lapkričio 4 d. tikrai yra pakankamos, jei visuomenė jų laikytųsi. Neužtikrinus tų priemonių galvoti, kad įvesime dar griežtesnes ir tada visuomenė laikysis, tai to nebus. Tiesiog šį kartą, skirtingai nei pavasarį, yra visiškai kitoks visuomenės nusiteikimas – tą pakurstė ir rinkimų rezultatai, kad baigėsi griežti suvaržymai ir bus laisvė. Tai turime laisvę“, – Delfi sakė S. Skvernelis.
Jo tvirtinimu, visi politikai turi aiškiai visuomenei komunikuoti, jog šiuo metu visų bendras tikslas yra vienas – nugalėti pandemija.
„Mūsų visų tikslas turi būti kviesti tai daryti, laikytis egzistuojančių apribojimų. Jeigu mes įvedinėsime tuos, kurie yra neįgyvendinami arba pertekliniai, jie žmonėms iššauks kitokią reakciją“, – pridūrė S. Skvernelis.
Bilotaitė: judėjimo kontrolė bus intensyvinama savaitgaliais ir šventiniu laikotarpiu
Pirmadienį Vyriausybė susirinko į posėdį, kuriame tikslino kai kurias nutarimo dėl karantino griežtinimo nuostatas. Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neslėpė, kad sklandžiam judėjimo kontrolės užtikrinimui kyla iššūkių.
„Matome tam tikrus iššūkius, nes tikriausiai bus sudėtinga nustatyti, ar tai yra tikroji (judėjimo – aut.p.) priežastis, bet mes tikrai pasistengsime ir užtikrinsime, kad tos tvarkos būtų laikomasi“, – posėdyje sakė A. Bilotaitė.
Kalbėdama apie tarpmiestinio judėjimo kontrolę, ministrė taip pat sakė, kad policijos pareigūnai intensyvią eismo patikrą vykdys savaitgaliais ir švenčių dienomis.
„Nutarime numatytas laikas nuo gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 3 d. Šiandien kalbėjomės su policijos generaliniu komisaru ir priėmėme sprendimą, kad kontrolės intensyvinimas bus daugiau savaitgaliais ir šventiniu laikotarpiu. Nebus to intensyvaus kontrolės režimo nuolat, nes tai pirmiausia susiję su finansais“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Jai antrino ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Mes irgi su komisaru kalbėjome. Tikrai nebus taip, kad bus užtvertas judėjimas nuo 1 val. nakties ir būtinai kažkas kelyje visus pravažiuojančius tikrins. Didesnė fizinė kontrolė bus švenčių ir savaitgalių dienomis, o paprastomis dienomis, ypatingai darbo savaitę, bus naudojamos tos priemonės, kurias policija moka naudoti kaip viešas ir ne viešas“, – teigė I. Šimonytė.
„Reikia pasitikėti ir žmonių sąmoningumu, ir pareigūnų gebėjimu užtikrinti tų taisyklių laikymąsi“, – pridūrė premjerė.