„Viduje savo tikrai aš dar turiu pakankamai daug abejonių, dvejonių, yra pamąstymų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

S. Skvernelis sakė, kad jo apsisprendimas priklausys nuo to, kaip baigsis derybos dėl valdančiosios koalicijos atnaujinimo.

Premjeras sakė tikįs, kad koalicinė sutartis bus pasirašyta kitą savaitę.

„Būti vien dėl to, kad būti – tikrai ne. Daryti sprendimus, reikalingus valstybei – taip. Daryti sprendimus, kurie yra persunkti populizmu ir finansiniu neatsakingumu – tikrai ne. Taip kad yra daug niuansų, daug dedamųjų, nuo kurių priklauso apsisprendimas“, – sakė S. Skvernelis.

Pagal Konstituciją, išrinkus prezidentą Vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus naujajam šalies vadovui. Įgaliojimai bus grąžinti per G. Nausėdos inauguraciją liepos 12 dieną.

Anksčiau S. Skvernelis žadėjo atsistatydinti, jei prezidento rinkimuose jis nepateks į antrąjį turą. Prezidento rinkimuose premjeras liko trečias.

Premjeras taip pat svarstė galimybę vykti dirbti į Europos Komisiją. Pasak S. Skvernelio, Vyriausybė dėl naujojo komisaro apsispręs, kai bus paskirtas naujas Europos Komisijos pirmininkas.

Sutarus dėl valdančiosios koalicijos reikia baigti karą su konservatoriais

Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, kad šiuo metu konstruojama valdančioji dauguma sugebėtų priiminėti sprendimus ateityje reikia platesnio visų Seimo partijų sutarimo. S. Skvernelis pabrėžia, kad vykstantis karas tarp valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicinių konservatorių yra beviltiškas, todėl, sako jis, reikia keisti atmosferą Seime ir ieškoti politinių jėgų sutarimo.

„Norint priiminėti sprendimus reikia ieškoti platesnio sutarimo. Ir tą tekdavo daryti ir dėl įvairiausių svarbių reformų, ir dėl biudžeto. Kiekvienais metais tas pats buvo. Aš manau, kad visgi norėtųsi, jeigu tektų toliau darbuotis (einant premjero pareigas. – ELTA) – tai reikėtų siekti platesnio sutarimo ir palaikymo Seime net ir kalbant apie opoziciją", – „Žinių radijui“ sakė premjeras.

Pasak jo, nuo 2016 m. įsiliepsnojęs konfliktas tarp konservatorių ir „valstiečių“ nė vienai pusei nebuvo naudingas.

„Tas beviltiškas karas, ypatingai kalbant apie valstiečius ir žaliuosius ir Tėvynės sąjungą... jis tikrai nė vienai politinei jėgai neduoda jokios pridėtinės vertės, iš to laimi kitos politinės jėgos – tai akivaizdžiai matyti pagal procentus, (visuomenės. – ELTA) pasitikėjimą. Reikia tiesiog ieškoti daugiau sutarimo, daugiau sąlyčio taškų ir tokiu būdu užsitikrinti kuo platesnę paramą",– sakė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad konsensuso tik tarp kai kurių ideologinių klausimų gali nepavykti pasiekti.

„Po liepos mėnesio turėtų keistis atmosfera, kad atsirastų daugiau konstruktyvumo Seimo darbe", – apibendrino premjeras, pabrėžęs, kad sutarimo ieškotų e tik su konservatoriais, tačiau ir su kitomis opozicijos jėgomis – liberalais bei socialdemokratais.

ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) derasi dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo.