aA
Premjeras Saulius Skvernelis siūlo diskutuoti dėl visų Seimo narių rinkimo tiesiogiai, tai yra, vienmandatėse apygardose. Apie tai jis su parlamentarais Rasa Juknevičiene ir Gediminu Kirkilu penktadienį diskutavo žurnalisto Edmundo Jakilaičio moderuotoje diskusijoje.
Edmundas Jakilaitis, Saulius Skvernelis, Rasa Juknevičienė, Gediminas Kirkilas
Edmundas Jakilaitis, Saulius Skvernelis, Rasa Juknevičienė, Gediminas Kirkilas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Laikas nuo laiko atsinaujina diskusijos, kokiu būdu rinkti į Seimą Seimo narius – ar turi išlikti daugiamandatė rinkiminė apygarda, ar tik vienmandatėse rinkti, panašu, kad kuo toliau, tikrai skinasi kelią, bent jau visuomenės nuomonėje, noras rinkti konkrečią asmenybę, kandidatą.

Galima diskutuoti, kiek yra palanku ar nepalanku politinėms partijoms, kokią žalą galėtų atnešti, bet, matyt, ta diskusija tikrai yra. Juo labiau, kad mes turime pavyzdžius žmonių Seime, kurie praktiškai niekada nebuvo išrinkti vienmandatėje apygardoje. Aš nemanau, kad tai yra visiškai sveika politinei sistemai“, – į klausimą, ką labiausiai norėtų patobulinti šalies politinėje sistemoje, atsakė S. Skvernelis.

Jo manymu, tai nelabai teigiamai atsilieptų politinės sistemos ir partijų stiprinimui, bet esą būtų galima diskutuoti dėl mišraus modelio.

Pagal dabar Lietuvoje galiojančią mišrią rinkimų sistemą, pusė Seimo narių išrenkama vienmandatėse apygardose, už juos balsuojama asmeniškai, o kita pusė – vienoje daugiamandatėje apygardoje, kurioje parlamentarai renkami pagal partijų sąrašus, o rinkėjai gali šiek tiek keisti partijų sudaryto sąrašo kandidatų eiliškumą.

Įžvelgia R. Malinausko sindromą

„Pati pagrindinė idėja – stiprios politinės partijos. Stiprios, atsakingos politinės partijos“, – savo idėją pateikė Seimo narė konservatorė R. Juknevičienė.

Štai, sako ji, Didžiojoje Britanijoje stiprios politinės partijos, o rinkimų sistema tik vienmandatė. Skandinavijoje stiprios, atsakingos politinės partijos, sugebančios aprėpti plačią visuomenės dalį, o rinkimų sistema tik proporcinė.

„Visiškai antraeilis dalykas, kokia yra rinkimų sistema, tai yra tas pats, kaip Krylovo pasakėčioje – kai bandai nemokančius groti muzikantus persodinti iš kairės į dešinę, iš centro į galą, vis tiek kakofonija ta pati. Esmė yra, kad muzikantas mokėtų groti, todėl stipri Vyriausybė, išmananti ir žinanti, ką daryti artimiausius ketverius metus, ir pradedanti tai daryti ne po metų, kai ministrai pradeda suprasti, kur pateko, bet iš karto, yra tik jei turėsime atsakingas, demokratiškas, su strategija ir su idėjomis Lietuvai ateinančias per rinkimus“, – aiškino R. Juknevičienė.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak R. Juknevičienės, prieš rinkimus rinkėjai visiškai nekreipia dėmesio į strateginius dalykus – užtenka pasiskelbti, kad ateisime ir būsime profesionalai.

„Antra problema – demokratijos erozija Lietuvoje, tą galiu pasakyti iš savo pastarųjų metų darbo regionuose. Malinausko sindromas su antidemokratiniais metodais valdant savivaldybes Lietuvoje plinta, aš tą galiu pasakyti ir iš Panevėžio pavyzdžio“, – Druskininkų merą Ričardą Malinauską minėjo R. Juknevičienė.

Jos nuomone, kai socialdemokratai leido rinkimuose dalyvauti ne tik partijoms, bet ir komitetams, atsakomybės nepadaugėjo: priešingai nei politinė partija, žmonės iš visuomeninių komitetų neturi atsakomybės, valdo antidemokratiniais metodais.

Pakeistus rinkimų sistemą, Vyriausybė nepagerės?

Seimo vicepirmininkas G. Kirkilas kėlė klausimą, ar nuo rinkimų sistemos priklauso šalies rezultatai. „Pasakyčiau, kad ne, taip nėra. Skandinavijos šalyse dominuoja proporcinė sistema, Vokietija turi panašią kaip mes, britai turi vienmandatę, daugiau tokių Europos Sąjungoje nėra. Ar mes, reformuodami rinkimų sistemą, kažką pakeisime? Toks noras yra, bet aš galvoju, kad pakeitus rinkimų sistemą, partijos prie to prisitaikys ir nereiškia, kad vyriausybės dėl to bus geresnės“, – dėstė G. Kirkilas.

Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jo aiškinimu, šiandien žmonės nori Seimo narius rinkti apygardose, tačiau akivaizdu, kad didžiausia problema biudžetui – išrinktieji apygardose, kurie prisiūlo daugiausiai papildomų išlaidų, paprastai nesilaiko partijos pozicijos.

„Vien tik mažoritarinė sistema veda į dvipartinę sistemą, tai visiškai akivaizdu“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Dauguma idėjas Lietuvai siūliusių žmonių piktinosi, kad žmonės renkami du kartus – esą nesąžininga, kada kandidatas po pirmojo turo išrenkamas daugiamandatėje apygardoje, tačiau rinkėjai gali už jį balsuoti antrajame ture vienmandatėje.

S. Skvernelis irgi stebėjosi, kad parlamente yra politikų, kurie daugiau nei du dešimtmečius nė karto nerinkti vienmandatėje – esą jie atitrūkę nuo realios situacijos, rungimosi tarp politinių idėjų, žmonių.

R. Juknevičienė atrėmė neseniai buvusi Rumunijoj, kuri prieš kurį laiką pakluso tautos balsui, perėjo prie mažoritarinės sistemos. „Po kelių rinkimų visi vienbalsiai grįžo atgal į proporcinę. Todėl, kad jų parlamente nebeliko nacionalinio aspekto, liko visiškai regioninis susiskaldymas“, – sakė konservatorė.

Taip pat S. Skvernelis kelia klausimą dėl vykdomosios ir įstatymo leidžiamosios valdžios atskyrimo – ar Seimo nariai gali būti ministrais, premjeru. Pasak premjero, taip pat labai svarbu politinių partijų rinkimų kampanijų finansavimo klausimai, kurie nėra iki galo išspręsti. Jo teigimu, šiandien užprogramuota, kad neparlamentinei partijai su dabartiniu finansavimu patekti į parlamentą pakankamai sunku – finansavimas priklauso nuo pasirodymo ankstesniuose rinkimuose.

Laidos vedėjas E. Jakilaitis replikavo, kad valstiečių žaliųjų pavyzdys rodo ką kita – ši partija ne tik pateko į parlamentą, bet ir triuškinančiai laimėjo rinkimus. Tiesa, taip įvyko, nes didžioji dalis žiniasklaidos, matydama valstiečių žaliųjų reitingus, sutiko kredituoti į priekį jų reklaminę kampaniją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Liūdni laikai antivakseriams: gražiausios Kalėdų mugės neskiepytų neįsileidžia, tikrina net pasą (917)

Po metų pertraukos Vokietijoje ir Šveicarijoje vėl vyksta gražiausiomis Europoje vadinamos...

Šilutės ligoninėje COVID-19 skyriaus gydytojas pradėjo švaistytis švirkštu ir iššoko pro langą (57)

Šilutės ligoninės COVID-19 skyriuje medikas staiga pradėjo švaistytis švirkštu ir vėliau jis...

Šią savaitę laukia šalčio iššūkis: net dienomis laikysis neigiama temperatūra naktį šals iki -17 (5)

Pirmadienį orai šalyje bus nevienodi. Rytinė Lietuvos pusė išliks arčiau žemo slėgio...

Anapilin iškeliavo buvęs Vilniaus „Ryto“ legionierius Stevanas Jelovacas (134)

Atėnų AEK krepšinio klubas sekmadienio vakarą pranešė tragišką žinią. Būdamas 32-ejų...

Dėl COVID-19 izoliuoti migrantai paspruko iš ligoninės: jų laukė iš Belgijos atvykęs tautietis (53)

Į Švenčionių ligoninę dėl grėsmės išplatinti koronaviruso infekciją pristatyti ir čia...

D+Modesta Meškė

Aprangos ekspertė išaiškino, kaip išsirinkti kelnes pagal ūgį ir figūros tipą: vadovaukitės šiais principais ir niekada nesuklysite (1)

Stovėdami priešais parduotuvių lentynas ar naršydami internetinių parduotuvių puslapiuose...

Kaune kritusi „Baskonia“ Barselonoje įrašė antrąjį pralaimėjimą Jasikevičiaus auklėtiniams (26)

Netikėtumą Ispanijos ACB krepšinio pirmenybėse pateikė dviejų lietuvių atstovaujama Vitorios...

Omikron atmaina pasiekė Estiją: nustatyti du atvejai (53)

Estijoje nustatyti du užsikrėtimo COVID-19 ligą sukeliančio viruso SARS-CoV-2 įtariamos...

Gaisro suniokota Kauno eglė jau baigta tvarkyti pasigėrėti atgimusiu Kalėdų simboliu traukia minios žmonių (177)

Vandalo padegta ir nuo kilusio gaisro nemenkai nukentėjusi Kauno Kalėdų eglė jau atgavo...