„Čia nereikia ieškoti kompromisinio (varianto), nes iš esmės principai patys sutampa ir mes laikomės labai aiškių panašių principų“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.
Pasak jo, Vilniaus ir Maskvos dialogas turi vykti pirmiausia siekiant naudos Lietuvai, o tarp aktualių klausimų galėtų būti Rusijos paskelbtas žemės ūkio produktų embargas ar pamažu iš Karaliaučiaus srities stumiamų lietuvių kalbos mokytojų problema.
Praėjusią savaitę per LNK transliuotai laidai „Savaitės panorama“ premjeras pareiškė, kad Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Maskva. Trečiadienį feisbuke jis tvirtino, kad tai reikalinga, nes „tiesus ir principingas kalbėjimas – geriau nei visiškas nesikalbėjimas“.
S. Skvernelis rašė, kad užmezgusi ryšius su Maskva Lietuva neatsisakytų griežtų pozicijų užsienio politikoje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį teigė, kad Lietuva bus pasirengusi bendradarbiauti glaudžiau, kai Rusija pakeis savo politiką.
„Lietuvos pozicija nuosekli ir principinga – siekiame lygiaverčių ir abipuse pagarba paremtų santykių su visais kaimynais. Kai Rusija pakeis agresyvią politiką kitų šalių atžvilgiu, atsisakys okupuotų teritorijų, nustos pažeidinėti tarptautinę teisę nesikiš į kitų valstybių rinkimus – tuomet būsime pasirengę bendradarbiauti glaudžiau“, – sakė šalies vadovė.
Jos komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuva nuo 2014-ųjų Krymo aneksijos iki šiol nerengė jokių susitikimų su aukštais Rusijos valdžios atstovais. Kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija ryšius su Rusija palaiko ministrų arba viceministrų lygiu. Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu lygiu.
Lietuva raginimus izoliuoti Rusiją grįsdavo pozicija, kad grįžimas prie įprastinių santykių bus įvertintas kaip nuolaidžiavimas, ir gali tik paskatinti agresyvią Kremliaus politiką. Pasisakantieji už dialogą teigia, kad tik bendraujant galima užkirsti kelią galimiems didesniems konfliktams ir daryti poveikį šalies elgesiui.