„Kalbant apie poveikį, buvo žinoma, kad - ne vien susisiekimo ministras, bet ir kitų institucijų (Užimtumo tarnybos) vadovams, kai kurių ministerijų pareigūnams buvo bandymai padaryti tam tikrą spaudimą. Jie į tai sureagavo. Ta reakcija buvo įvairi, baigėsi kai kuriais teisminiais procesais.
Matėme tokius signalus, ir dėl to su tam tikrais asmenimis iš atskirų organizacijų daugiau nei metus jokių kontaktų nebuvo. Tai buvo ne kartą svarstoma neformaliuose pasitarimuose, buvo pasakyta, kad su tokiais žmonėmis , kurie bando tokiu būdu gauti palankius sprendimus jokio kontakto būti negali. Visi ministrai, ir jūsų paminėtas (Rokas Masiulis - „Delfi“), to laikėsi. Turbūt įvairiausios interesų grupės bando įtakoti politikus (…). Gaila, kad ne visą laiką poveikis sulaukia teisėsaugos dėmesio“, - sakė S. Skvernelis.
Tikino, kad sprendimo dėl Masiulio Sutkus nenulėmė
Ministras Pirmininkas dar patikslino, kad prieš metus arba net dar daugiau, „esant anos sudėties Vyriausybei dėl šio žmogaus (turimas mintys V. Sutkus - „Delfi“) elgsenos tiek ministrų, tiek ministerijų, atskirų įstaigų prie ministerijų atžvilgiu, buvo priimti sprendimai neturėti jokio kontakto su šituo žmogumi“.
„Tai nereiškia neturėti kontaktų ministerijų lygmenyje su pačia asociacija. Tokio sprendimo laikėmės. Dar daugiau, kada šis žmogus aktyviai įsijungė į politinę prezidento rinkimų kampaniją, tuomet man teko irgi dalyvauti, tai apskritai nebuvo galima kalbėti apie kažkokį bendrą kontaktavimą arba bendradarbiavimą“, - sakė S. Skvernelis.
Vyriausybės vadovas tikino, kad sprendimo dėl R. Masiulio pakeitimo neįtakojo V. Sutkus.
„Dėl pasikeitimų Vyriausybėje – tai yra politiniai sprendimai. Tiek Vidaus reikalų, tiek Susisiekimo ministerija, šios valdymo sritys atiteko mūsų koalicijos partneriams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškų šeimų sąjungai. Ir tai buvo pagrindinis dalykas. Tikiuosi, kad ponas Sutkus nepaveikė jokių kitų institucijų, kurios dalyvauja skiriant vieną ar kitą ministrą šitame procese“, - sakė S. Skvernelis.
Prašo situacijos neabsoliutinti
Kartu Vyriausybės pabrėžė, kad svarbu šitos istorijos nesuabsoliutinti, ir nesutiko su advokatūros teiginiais, kad taikytos priemonės yra perteklinės.
„Teisėsauga privalo dirbti savo darbą. Džiaugiuosi, kad jį dirba. Tų priemonių, kurios taikomos, apimtis nustato prokuroras ir ikiteisminio tyrimo institucija. Tik šitoje istorijoje nereikėtų suabsoliutinti, kad visos asociacijos yra besielgiančios kažkaip blogai, pažeidžiant įstatymą. Kalbama apie atskirus asmenis, ir tų atskirų asmenų atsakomybė turėtų būti įvertinta“, - sakė S. Skvernelis.
Jis patikino, kad bendravimas su socialiniais partneriais turi išlikti.
„Tačiau bus vėl gera proga grįžti prie Lobistinės veiklos įstatymo pataisų, ir tų diskusijų, kur jau buvo, kada buvo nepritarta ir Vyriausybės siūlymams. Matyt jos vėl iškyla naujoje šviesoje, ir galbūt tie argumentai bus stipresni“, - sakė S. Skvernelis.
Siekta R. Masiulio pašalinimo iš pareigų
Kaip jau skelbta, Generalinė prokuratūra prašė teismo skirti suėmimą stambaus masto kyšininkavimo byloje sulaikytam Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui Valdui Sutkui – ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų prašymą trečiadienio popietę pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas. Prašymo teismas nepatenkino.
STT trečiadienį patikslino, kad yra pareikšti įtarimai 6 asmenims: Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui Valdui Sutkui, Lietuvos bankų asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui, dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui.
STT šių bendrovių neįvardija, tačiau teisėsauga BNS anksčiau patvirtino, jog šioje byloje sulaikyti „Šiaulių plento“ generalinis direktorius Juozas Aleksa bei „Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Kaip rašo STT, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus, už V. Sutkaus atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių. Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus, galimai priėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų.
Kaip įtariama, V. Sutkus, galimai už neteisėtą atlygį tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją. Tokiu būdu buvo siekta, kad R. Masiulis būtų pašalintas iš Susisiekimo ministro pareigų.
Taip pat įtariama, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Lietuvos verslo konfederacijos projektą, V. Sutkus, projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų, kaip kyšį, sumokėjo asmeniškai V. Sutkui.
Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra yra pranešusi, kad antradienį įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur buvo atlikta apie 70 kratų ir poėmių. Įtariama, kad tokia nusikalstamo veikimo schema galėjo būti vykdoma ilgą laiką. „Apsimestinio lobizmo apraiškos, kurias atskleidė šis ikiteisminis tyrimas – tai netoleruojamas noras pasipelnyti, gauti asmeninės naudos, prisidengiant turimais įgaliojimais ir įtaka. Ši situacija dar kartą parodo, kad ir toliau reikia tęsti diskusijas, ieškoti tinkamo sprendimo, kaip lobistinė veikla turėtų vykti skaidriai“, – teigė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
„Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti arba neteisėta įtaka teisėkūros procesams, kai konkretūs teisės aktai galimai tampa priemone patenkinti tam tikrų suinteresuotų grupių, o ne bendrus visuomenės interesus, yra didžiulė grėsmė valstybės gerovei. Kyla klausimų, ar tokiu veikimu nėra padaroma didžiulė žala valstybės biudžetui, ar dėl to nepagrįstai nepadidėja mokestinė ar kita finansinė našta mūsų piliečiams. Todėl gavus tokių duomenų, kurie šiuo metu yra byloje, privalome atlikti išsamų tyrimą ir atsakyti į visus kylančius klausimus dėl tokio veikimo teisėtumo“ – sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.