Trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ dalyvavęs S. Skvernelis reiškė nuostabą, kad dabartinėje Vyriausybėje „aklai laikomasi ministrų“, kurie, jo vertinimu, iš pareigų turėtų būti patraukti.
„Galbūt yra kažkokia sąlyga iš koalicijos partijų, nors kai kuriais atvejais kalba eina apie Tėvynės sąjungos deleguotus ministrus. Kodėl tokią poziciją ministrė pirmininkė prisiėmusi, reikėtų jos klausti“, – teigė jis.
„Aš visgi manau, kad jau mes turime situaciją, kada reikėjo ne vienam ministrui pasakyti: tikrai ačiū už pastangas, jūs padarėte viską, ko buvo galima tikėtis, bet daugiau galimybių, matyt, dirbti nėra“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Tai, politiko matymu, padėtų ir pačiai Vyriausybei atsinaujinti bei įgyti naują pagreitį, o ir ministrei pirmininkei esą būtų lengviau.
Mano, kad premjerė prisiima per daug naštos
Ji, S. Skvernelio teigimu, apsiima daugiau atsakomybių nei turėtų.
„Ministrė pirmininkė negali būti ir premjerė, ir dar kokių trijų ar keturių ministerijų vadovė“, – sakė parlamentaras.
Jo vertinimu, I. Šimonytė iš esmės visais atvejais prisiima naštą už tai, kad atskiros ministerijos nerodo tinkamų rezultatų. Tas pats, anot S. Skvernelio, nutiko ir tada, kai Europos Komisija paskelbė naują išaiškinimą dėl sankcionuojamų rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą ir išimčių.
„Ir su šita Kaliningrado tranzito istorija ji išėjo, komunikavo viena, visos kitos institucijos tylėjo ar apsiribojo tik pranešimais spaudai. Kiek ministrė pirmininkė pati viena temps <...> kai kurių ministerijų darbą, veiklą, sunku pasakyti“, – pridūrė buvęs premjeras.
Paprašytas įvardyti Vyriausybės narius, kuriems reikėtų palikti savo pareigas, S. Skvernelis jų išskyrė šešis. Iš viso Vyriausybėje dirba 14 ministrų.
Pirmasis S. Skvernelio išskirtas Vyriausybės narys – į pareigas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis, pasak opozicionieriaus, neturi palaikymo net tarp savų.
„Galime prisiminti paskutinę aktualiją, kuri baigėsi Seimo posėdžiuose dalyvaujančių Seimo narių išsiskyrimu, tai yra ir žemės ūkio ministro istorija, kur, matyt, nėra jokio palaikymo nei tarp sektoriaus, nei tarp socialinių partnerių, nei tarp koalicijos partnerių. Kas įdomiausia – nėra daugumos palaikymo, bet ministras dirba“, – stebėjosi S. Skvernelis.
Pasigenda mokesčių pertvarkos
Pasak jo, reikėtų atsisakyti ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio. Jį į pareigas taip pat delegavo TS-LKD.
„Iš tikrųjų kalbant apie tas pačias pertvarkas, visa tai, kas vyksta, matyt, proveržio nematėme“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Kritikos jis negailėjo ir TS-LKD deleguotos finansų ministrės Gintarės Skaistės darbui. Pasak S. Skvernelio, jos vadovaujamoje ministerijoje pirmuoju smuiku griežia ne ji, o premjerė.
„Gal objektyviai susiklostė taip, kad buvusi premjerė buvo finansų ministrė ir galbūt ji pagrindiniu smuiku Finansų ministerijoje groja, bet tos pačios mokestinės pertvarkos [nematome], bent jau tvaraus matymo apie tai, ką toliau Lietuvos ekonomika darys, mes tikrai nematome, nes mokesčių reforma atidėta geresniems laikams, valstybės skola auga, bus auginama ir toliau, ir neslepiama, kad kiek reikia, tiek pasiskolinsime. Bet tas skolas kažkada reikės grąžinti ir nėra, kaip užtikrinti visa tai tvariomis pajamomis.
Mes pagal makroekonominius rodiklius esame turbūt vieni iš blogiausiai vertinamų Europos Sąjungoje: ar tą pačią infliaciją paimkime, ar ekonomikos augimo perspektyvas“, – komentavo S. Skvernelis.
Liberalų sąjūdžio deleguotas kultūros ministras Simonas Kairys taip pat, pasak jo, nerodo rezultatų.
„Kultūros ministro mes irgi nematėme, išskyrus tą garsų pareiškimą apie „Naisių vasaros“ festivalį. Nors galbūt žmoniškai specifiškai dirbantys sektoriuje mato kažkokius proveržius“, – svarstė jis.
Už migracijos krizės valdymą – pagyros Kasčiūnui
S. Skvernelis pasigenda ir TS-LKD deleguotos vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės aktyvumo.
„Vidaus reikalų ministrė buvo kritikuojama dėl jos neveiklumo, neveiksmų ir jau turime tarptautinių institucijų sprendimus, kad Lietuva netinkamai elgiasi valdydama migracijos krizę. Ir tikrai tą krizę suvaldant gerokai didesnį indėlį matau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko [Laurno Kasčiūno] negu vidaus reikalų ministrės“, – dėstė S. Skvernelis.
Jis reiškė nepasitenkinimą ir TS-LKD lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio darbu bei jo laikysena Kaliningrado tranzito istorijoje.
Opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ trečiadienį į posėdį kvietėsi G. Landsbergį pasiaiškinti, kodėl EK pozicija dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningrado sritį pasikeitė.
Demokratai pranešė inicijuosiantys interpeliaciją G. Landsbergiui.
„Keturios opozicinės frakcijos ruošiame klausimus“, – pažymėjo S. Skvernelis.
Tai, anot jo, bus proga išsiaiškinti, ar ministrui trūksta komunikacinių gebėjimų, ar kompetencijos.
„Šitas klausimas yra ne politinės naudos ieškojimas, bet rodymas, kad nėra viskas tvarkoje galbūt ir su kompetencija pačios ministerijos, ar kažkas galbūt ne taip veikia. Dabar užklijuojamos etiketės, kad komunikacija bloga. Tai pažiūrėkime, ar problema yra komunikacija, ar kompetencija“, – teigė partijos lyderis.
Landsbergiui rengiama interpeliacija
Interpeliaciją ministrui G. Landsbergiui planuojama pateikti prasidėjus rudens sesijai.
Anksčiau opozicija interpeliacijas Seime organizavo sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui ir žemės ūkio ministrui K. Navickui. Bet abi interpeliacijos nepavyko, ministrai postus išsaugojo.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Ministrui pristačius atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
