aA
Premjeras Saulius Skvernelis į savo štabo pristatymą atėjo su trijų žinomų moterų palyda. Per spaudos konferenciją jis įvardijo ir savo viziją bei pirmuosius numatomus atlikti darbus.

Premjerą į spaudos konferenciją atlydėjo apie negeroves kalėjimų sistemoje prieš dvejus metus paskelbusi Rasa Kazėnienė, Vidaus reikalų ministerijos tarnautoja Ieva Gervinskaitė, kuri 2011 m. pasipuošė „Miss Lietuva“ karūna ir valstiečių-žaliųjų kandidatė į Lazdijų r. savivaldybės tarybos narius Ausma Miškinienė. Kandidatas informavo, kad šios moterys, kai jis bus įregistruotas kandidatu, bus jo patikėtinėmis.

Tarp premjerą atlydėjusių asmenų yra ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. S. Skvernelis teigė, kad jis vadovaus jo štabui.

S. Skvernelis taip pat paminėjo, kad jis jau yra surinkęs reikiamą (20 tūkst.) parašų skaičių.

Kalbėjo apie pirmuosius darbus

Pirmuoju savo planuojamu darbu jis įvardijo sisteminę skaidrumo reformą. Šioje srityje jis minėjo teismus, institucijų, kovojančių su šešėliu, stiprinimą, šešėlio mažinimo planą.

„Tai yra susiję su pastaraisiais įvykiais, tikrai jos dalimi bus naujų antikorupcinių teismų steigimas, tikrai bus stiprinamos institucijos, kurios kovoja su korupcija, tai tikrai bus ambicingas šešėlio mažinimo planas ir aiškus įsipareigojimas, kam bus skirti iš šešėlio išimti pinigai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Antras jo įvardintas tikslas – biudžetas, orientuotas į žmonių gerovę.

„Tai nėra tik žodžiai, kaip Ministras Pirmininkas praėjusių metų pabaigoje mačiau, kaip nepaprastai sunku buvo priimti šį socialiai orientuotą biudžetą. Taip pat mačiau ir ankstesnius sprendimus, kada tiek priimant biudžetą, tiek atskirais įstatymais buvo daromi sprendimai skurdinant labiausiai socialiai pažeidžiamus žmones.

Visus šituos įstatymus pasirašė Respublikos Prezidentas, nepasinaudojo galimybe apginti patį silpniausią mūsų visuomenės narį, dėl to niekada nesutiksiu su biudžetu, kuris galimai bus antikonstitucinis, kuris programuos socialinės gerovės mažinimą – ar tai būtų mažinamos pensijos, atlyginimai, ar mažinamos svarbios socialinės išmokos“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Pasak premjero, trečias esminis dalykas – įsipareigojimas paversti Lietuvą augančia valstybe.

„Skaičiai rodo, kad tendencijos yra labai geros, grįžta žmonės į Lietuvą, patikėję pokyčiais, patikėję, kad čia galima kurti, užsidirbti, gyventi, ir šio tikslo taip pat sieksime. Specialios programos stiprinant šeimas, didinant gimstamumą ir pritraukiant žmones sugrįžti į tėvynę (yra planuose)“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, užsienio politikoje tikslas būtų tikra strateginė partnerystė. Pirmas jo vizitas būtų į Lenkiją. Ši šalis, pasak premjero, yra Lietuvos strateginė partnerė, kalbant apie ekonomiką, kultūrą, bendrą istoriją ir apie bendrą abiejų valstybių saugumą.

S. Skvernelis kol kas neįvardijo, kas jam, kaip kandidatui, patarinėja užsienio politikos klausimais.

„Ketvirta – labai aiškiai užsienio politikoje pasirinkti strateginiai partneriai ir tikra strateginė partnerystė su kaimynais ir su partneriais, perėjimas nuo personalinės, emocijomis grįstos užsienio politikos prie mūsų nacionalinius interesus pirmiausia užtikrinančios ir ginančios užsienio politikos“, – sakė S. Skvernelis.

Tarp prioritetinių sričių jis įvardijo ir saugumo užtikrinimą.

„Aš labai džiaugiuosi, kad mes pirmieji pasiekėme 2 proc. BVP skyrimą šalies gynybai. Džiaugiuosi, kad mano iniciatyva pavyko įtikinti politines partijas pasirašyti susitarimą dėl išlaidų gynybai didinimo iki 2,5 proc. iki 2020 m.

Mes savo įsipareigojimą prieš NATO partnerius įvykdėme, taip pat turime teisę reikalauti, kad įsipareigojimai būtų vykdomi mūsų šalies atžvilgiu. Aš pirmiausia kalbu apie atnaujintus šio regiono NATO gynybos planus, apie realų užtikrinimą mūsų apginamumo ne tik iš sausumos, bet iš oro ir jūros, taip pat prašymą ir norą užtikrinti mobilumą ir greitą sprendimų priėmimą ištikus galimai krizei“, – sakė S. Skvernelis.

Jis žadėjo siekti, kad kuo daugiau lėšų, kurios skirtos šalies gynybai, liktų šalies viduje.

„Tikrai netoruosiu nei „auksinių šaukštų“ istorijų, nei pirkimų sraigtasparnių, kurie negali žiemą skraidyti. Tai diskredituoja mūsų pastangas, nukreiptas į šalies gynybą ir šalies apginamumo užtikrinimą“, – sakė S. Skvernelis.

Jis teigė manąs, kad Prezidento galios yra pakankamai didelės ir svarbios įgyvendinti jo įvardintus tikslus arba viziją.

„Būnant Ministru Pirmininku, pagal kompetenciją, manau, kad per 2,5 m. mes padarėme tai, ką žadėjome, bet galėjome padaryti daugiau, jeigu būtų bendradarbiavimas paremtas kūryba, konstruktyviu dialogu, bet ne iečių laužymas, intrigų kūrimas arba tiesiog trukdymas padarytą tuos pokyčius, kuriuos reikia“, – sakė S. Skvernelis.

Pagrindinio varžovo neįvardijo

S. Skvernelis neįvardijo, ką laiko pagrindiniu varžovu rinkimuose.

„Visi kandidatai, kurie gali pasiūlyti tam tikras alternatyvas atskiroms socialinėms grupėms, yra stiprūs. Žmonės pasirinks, tikiuosi įvertins ne pagal tai, ką kalba, žada, arba koks yra sukurtas įvaizdis, bet vertins tuos darbus, kurie yra padaryti ir daromi, ir potencialą, ar galima tuos pažadus ateityje įvykdyti“, – sakė S. Skvernelis.

Kandidatas teigė vertinąs Kauno mero Visvaldo Matijošaičio paramą, ir tiki, kad ateityje jam paramą išreikš ir daugiau vietos savivaldos lyderių.

„Manau, kad sėkmingų, žmonėms tarnaujančių politikų parama yra labai svarbi. Labai svarbu, kaip ta parama yra išsakoma. (…) Aš labai vertinu pono Matijošaičio išsakytą charakteristiką savo atžvilgiu. (…) Net neabejoju, kad tokių vietos savivaldos lyderių bus daugiau, kadangi tikrai su jais labai rezultatyviai, sąžiningai, labai pragmatiškai dirbame“, – sakė S. Skvernelis.

Kandidatas nesureikšmina sociologinių apklausų rezultato, pagal kurį jis trečias.

„Jeigu viską lemtų sociologinės apklausos, tai ir rinkimų nereikėtų. (…) Vertinu tai, kaip sociologinę apklausą. Iki šiol vertinau ir žiūrėjau skaičius, kurie buvo susiję su manimi kaip Ministru Pirmininku ir Vyriausybe, tai man buvo svarbiausia. Nuo šiandien tai tampa taip pat labai svarbu. Startuoja rinkiminė kampanija. Tą tikrai darysiu aktyviai, norėdamas betarpiškai bendrauti su žmonėmis, pristatant savo viziją, programinius dalykus ir save patį“, – sakė S. Skvernelis.

Skvernelis – apie pragmatizmą užsienio politikoje

Paklaustas, kas yra svarbesnis partneris JAV ir Vokietija, S. Skvernelis nebuvo linkęs rinktis tarp jų abiejų.

„Šiuo atveju pagrindinis transatlantinis partneris yra Jungtinės Valstijos. Vokietijos mes negalime nei diskriminuoti, nei nuvertinti, tai yra pirmiausia mūsų pagrindinis ekonominis partneris. Ir kalbant apie saugumą, tai yra valstybė, kurios tūkstantis karių šiandien saugo mūsų valstybę. Supriešinti arba bandyti pasverti, kas yra svarbesnė nėra visiškai teisinga. (…) Abi yra labai svarbios partnerės“, – sakė S. Skvernelis.

Kandidatas, vertindamas savo anglų kalbos lygį, įsivaizduoja labai sėkmingą vizitą Baltuosiuose rūmuose ir tiesioginį kontaktą su JAV prezidentu.

„Svarbiausias tikslas yra pasiekti, kad toks dvišalis susitikimas įvyktų, ko nepavyko padaryti, nors kitos valstybės geba surasti galimybes ir būdus ir turėti dvišalių santykių galimybę – ne tik per regioninio bendradarbiavimo prizmę kalbėtis“, – sakė S. Skvernelis.

Jo nuomone, kad tą pavyktų padaryti reikia ne deklaruoti, kad JAV yra strateginis partneris, pagrindinis transatlantinis partneris, bet „reikia matyti ir girdėti, kokie yra JAV lūkesčiai, kokie yra mūsų įsipareigojimai, ir kokią naudą gali turėti abi mūsų valstybės“.

„Aš kalbu tiek apie ekonomiką, tiek apie verslo interesų užtikrinimą, tiek ir apie šalies apginamumą ir gynybą bei bendradarbiavimą labai svarbiuose energetiniuose, strateginiuose projektuose“, – sakė S. Skvernelis.

Jis pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyko turėti gerus kontraktus kalbant apie suskystintų dujų tiekimą į Lietuvą.

„Gaila, kad mes kol kas neturime to, ką turi Lenkijos valstybė – ilgalaikį dujų tiekimą į suskystintų dujų terminalus. Tai nėra dideli dalykai, bet jie ypač svarbūs. Lygiai taip pat mes turime įsiklausyti į JAV pozicijas visais tarptautinės politikos klausimais, ir pasirinkti, koks yra mūsų interesas, ar mes plaukiame pasroviui su visais, ar žiūrime pragmatiškai ir pasiunčiame aiškią žinią, kad tai yra mūsų prioritetas“, – sakė S. Skvernelis.

Kandidatas nemato jokio pozityvaus signalo, kuris leistų kalbėti apie kontaktų su Rusija atkūrimą.

„Šiandien nematau galimybės kalbėti apie aukščiausią politinį lygmenį, bet matau labai svarbų dalyką kalbant tiek apie Rusiją arba Baltarusiją – mūsų valstybės interesų apsaugą. Nesinorėtų turėti tokių kraštutinumų, kuriuos mes matėme, kai vieną dieną glėbesčiuojamasi su Baltarusijos prezidentu, spaudžiama ranka Putinui, o po tam tikro laikotarpio Lietuva tampa vienintele valstybe Europos Sąjungoje, kuri neturi jokių politinių kontaktų su mano paminėtomis valstybėmis“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak kandidato, Izraelio klausimu „turime girdėti ir matyti atitinkamus lūkesčius“ ir „isiklausyti į argumentus ir pozicijas tiek Izraelio, tiek JAV“.

„Tai, kas buvo padaryta balsuojant Jungtinėse Tautose, manau tikrai neprisideda prie transatlantinės partnerystės tarp Lietuvos ir JAV. Juo labiau, kad tokie sprendimai priimami netikėtai, staiga, nors prieš tai buvo derinama kitokia pozicija. To neturėtų būti“, – sakė S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos ateitį, kandidatas pasisakė už bendrą socialinį paketą.

„Šiandien tie skirtumai, kurie yra tarp ES valstybių. Jie įveda dezintegraciją, atskiros grupės jaučiasi diskrimuojamos (…). Tokie procesai kursto arba kelia abejonių tose valstybėse, kur antieuropietiškos nuotaikos yra stiprios ir stiprėjančios“, – sakė S. Skvernelis.

Tačiau jis pabrėžė, kad yra už tokį ES modelį, kuris veiktų ne kaip unitarinės valstybės pakaitalas, o nepriklausomų valstybių sąjunga.

Dar daugiau žibalo į ugnį įpila kalbos apie vieningą biudžetą ES, apie tam tikrą glaudesnę integraciją ir vieną unitarinę valstybę. Aš manau, kad mes ir dauguma šalių yra už savarankiškų nepriklausomų valstybių sąjungą, o ne unitarinės valstybės pakaitalą“, – sakė S. Skvernelis.

Tvirtino, kad gali dirbti su bet kokia Seimo dauguma

Kandidatas į prezidentus tikisi, kad po 2020 m. Seimo rinkimų, jei viskas vyks sklandžiai, veiks ta pati valdančioji dauguma, tačiau teigė, kad galėtų dirbti ir su kitas.

„Nėra taip, (kad rinkimai vyks) netrukus, dar – pusantrų metų sklandaus ir gero darbo. Jeigu Vyriausybė, Seimas ir prezidentas dirbs darniai ir įgyvendins programinius dalykus, kas yra Vyriausybės ir prezidento programoje, manau, kad Seimo rinkimus taip pat gali laimėti ta pati valdančioji dauguma.

Jeigu įvyktų kitaip. Aš matau prezidento misiją bendradarbiauti ir dirbti su tais politikais ir ta politine jėga, kuri gauna žmonių pasitikėjimą, ir padaryti viską, kad daugumos darbas būtų sklandus, būtų bendradarbiavimas, kad nebūtų žeminimo, intrigų arba trukdymo. Nes tada yra trukdoma ne kažkokiai politinei jėgai, o kenkiama visai valstybei“, – sakė S. Skvernelis.

Paskutiniuose reitinguose Skvernelis trečias

Vasario 18-28 dienomis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už G. Nausėdą balsuotų 28,2 proc. rinkėjų, už I. Šimonytę – 22,1 proc., o S. Skverneliui savo balsus skirtų 15,3 proc.

Praėjusį mėnesį apklausos rezultatai buvo tokie: G. Nausėdą palaikė 26,7 proc., I. Šimonytę – 19 proc., o S. Skvernelį – 16,5 proc.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(70 žmonių įvertino)
3.4000

Top naujienos

Aistros socdemų gretose: pasipiktino Andriukaičio laišku – tai negarbinga (137)

Didžiausia Lietuvoje politinė jėga – Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP ) ruošiasi...

Ant buvusių KGB rūmų gali nelikti kai kurių iškaltų kovotojų pavardžių (103)

Lietuvos patriotų vardai, pavardės, slapyvardžiai yra iškaldinti ant buvusių KGB rūmų....

Ukraina: Rusija blokuoja dalį Juodosios jūros papildyta (276)

Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad daugiau karinių pajėgų Juodojoje jūroje sutelkusi Rusija...

Princas Philipas paliko netikėtą indėlį Lietuvos švietimui (3)

Prieš savaitę pasaulį pasiekė žinia apie Edinburgo hercogo princo Philipo mirtį. Beveik 100...

Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių (69)

Į užsienio reikalų ministeriją penktadienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Lietuvoje...

Į Lietuvą ir vėl plūstelės šiluma: vietomis temperatūra kils iki +20 (4)

Iki šiol pavasario orai tikrai priminė amerikietiškus kalnelius, kada šilumos bangą greitai...

Visagino meras po susitikimo su Šimonyte: mūsų gyventojus reikia informuoti rusų kalba (160)

. Visagino meras Erlandas Galaguz po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte teigė, kad...

Turkija įveda draudimą atsiskaityti už prekes ar paslaugas kriptovaliutomis (1)

Turkijos centrinio banko nurodymu šalyje įvedamas draudimas atsiskaityti už prekes ar paslaugas...

Arūnas Milašius, „Istorijos skeveldros“ autorius | D+

Suklastota nuotrauka, kurią sovietai naudojo prieš Lietuvos partizanus: kaip atrodo originalas? (2)

Sovietinio saugumo tarnybos suklastojo nuotrauką, kurią sovietų saugumiečiai naudojo...

Teatrų vadovai namų darbus turės atlikti greitai: teks verstis per galvą perdėliojant planus

Profesionaliojo scenos meno įstaigoms gera žinia – nuo balandžio 19 dienos leista organizuoti...