aA
Premjeras Saulius Skvernelis Seimui antradienį pateikia paskutinę šioje kadencijoje Vyriausybės veiklos ataskaitą.
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ji pateikiama mėnesiu vėliau nei įprasta dėl koronaviruso pandemijos šalyje.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis kalbą pradėjo sakydamas, kad šiandien gyvename „naujoje realybėje“.

„Šiandien atėjome į naują realybę, kuri užgožė svarbius ir didelius 2019–ųjų darbus. Tačiau ne jų vardijimas, o rezultatai mums šiandien yra svarbūs. Rezultatai, kurie paklojo pagrindą, nuo kurio atsispyrę lengviau įveikiame šiandieninius sunkumus“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras teigė, kad per praėjusius ketverius metus Vyriausybė, sukaupė valstybės finansų rezervą, kuris sudarė beveik 1 milijardą ir 400 milijonų eurų.

„Dabar šis rezervas skiriamas viruso sukeltoms pasekmėms mažinti. Galiu užtikrintai pasakyti – šis sprendimas leido Lietuvai pasirengti krizei geriausiai nei kada anksčiau per tris dešimtmečius. Lietuvos BVP per paskutinius metus taip pat sparčiai augo ir nuo 2016 iki 2019 metų padidėjo 12,5 procento, tai sudaro 9,5 milijardo eurų“, – Seimo nariams sakė premjeras.

S. Skvernelis priminė, kad Vyriausybė nuo pat savo darbo pradžios nuosekliai didžiausią dėmesį skyrė 6 struktūrinėms reformoms: švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, kovos su šešėline ekonomika ir pensijų.

„Jos visos prisidėjo prie mūsų žmonių geresnio gyvenimo, didesnių pajamų, skaidraus verslo plėtros ir saugumo stiprinimo“, – tikino S. Skvernelis.

Kiti planai – nauja realybe

Premjeras S. Skvernelis tikino, kad 2019–ieji metai buvo „labai geri“ mūsų šaliai. „Akivaizdu, kad pandemijos sukelta krizė pristabdė kai kuriuos planus, tačiau tikiu, kad mes, visa Lietuva, turėsime jėgų ir energijos tęsti kovą su globalia krize“, – optimizmo nestokojo premjeras.

Vardindamas svarbiausius darbus, premjeras, visgi, išskyrė svarbiausią – koronaviruso keliamų iššūkių suvaldymas ir ekonomikos gyvybingumo išlaikymas.

Todėl Seimo salėje buvo pristatyta ir „Naujos realybės strategija“.

„Kodėl naujos realybės? Nes visi turime suprasti, kad galime dar labai ilgai, o galbūt ir niekada, mes negrįšime prie mums anksčiau įprasto gyvenimo. Mes visi drauge kartu suvaldėme pandemijos pradžią. Esame viena iš nedaugelio pasaulio šalių, laiku užkardžiusių ligos plitimą.

Visa šalis, kiekvienas žmogus laiku suvokė ligos grėsmę ir ėmėsi reikiamų priemonių, kad užkirstume kelią galimai katastrofai. Deja, neišvengėme netekčių... Bet kartu pamatėme, kokie vieningi, susitelkę ir stiprūs mes esame“, – krizę įvertino jis.

Skurdas ir socialinė atskirtis

Tai, anot premjero, yra ne tik asmeninis žmogaus skausmas, bet ir didžiulė rizika valstybės stabilumui bei tvariam augimui.

Pernai vidutinė senatvės pensija padidėjo trečdaliu – nuo 255 eurų 2016 metais iki 344 eurų 2019 metais.

„Tikiu, kad ji augs ir toliau, ir šiemet pensijų vidurkis sieks 400 eurų. Be to, padidinta priemokų riba nuo 238 iki 257 eurų mažų pensijų gavėjams. Vyriausybės ir Seimo kartu padaryti žingsniai leido padidinti ir šalpos pensijų „grindis“ neįgaliesiems – nuo 99 iki 140 eurų“, – nuveiktus darbus vardijo jis.

Šiemet pamatytas ir minimaliosios mėnesio algos didinimo rezultatas.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pernai priimti sprendimai lėmė, kad nuo sausio 1–osios minimalioji alga bruto siekia jau 607 eurus. Tik priminsiu, kad prieš 4 metus ji buvo beveik perpus mažesnė ir siekė 380 eurų. Kad būčiau visiškai tikslus, minimalioji alga į rankas per 4 metus padidėjo beveik 150 eurų – nuo 296 eurų iki 437 eurų šiemet“, – skaičius vardijo S. Skvernelis.

Premjeras dėkojo bendromis pastangomis padidinti vaiko pinigus.

„Vaiko pinigams 2019 metais skirta beveik 305 milijonai eurų, 2020 metais – 449 milijonai eurų“, – kalbėjo jis.

„Kitos labai tikslingai šeimoms stiprinti skirtos priemonės, kurias vykdėme ne tik pernai, bet ir ankstesniais metais, – tai bazinių paslaugų šeimoms paketas, parama būstui įsigyti regionuose, šeimos kortelė, nemokamas mokinių maitinimas“, – kitas priemones vardijo jis.

Ministro pirmininko teigimu, šios priemonės jau turėjo arba dar turės įtakos skurdo mažėjimui Lietuvoje.

„Statistikos departamento duomenys rodo, kad didelis materialinis nepriteklius mažėjo nuo 13,5 procento 2016 metais iki 9,4 procento 2019 metais. Absoliutaus skurdo lygis mažėjo nuo beveik 16 procento 2016 metais iki 11 procento 2018 metais, o skurdo rizikos lygis, kuris turi tendenciją didėti augant ekonomikai, išliko stabilus, beveik 23 procento“, – teigė premjeras.

S. Skvernelis teigė, kad nedarbo lygis galėjo ir toliau augti.

„Didinti dirbančių asmenų pajamas – tai dar vienas mūsų tikslas, kurio nuosekliai siekėme ir toliau sieksime. Nuo 2016–ųjų vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo net 38 procentais ir praėjusių metų pabaigoje siekė 1 318 eurų. Greta to, mažėjo ir nedarbo lygis – pernai jis buvo 6,3 procento. Jeigu ne pandemija, matyt ir toliau būtų mažėjęs, juo labiau kad savivaldybėse pradėtas diegti ilgalaikių ir sudėtingomis problemomis pasižyminčių bedarbių integravimo modelis“, – kalbėjo jis.

Ministras pirmininkas džiaugėsi, kad 2019–ieji mūsų istorijoje išskirtiniai tuo, kad pernai į Lietuvą atvyko daugiau žmonių, nei išvyko: atvykusių į mūsų šalį žmonių buvo beveik 11 tūkst. daugiau nei emigravusių.

Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra

Pagal verslo aplinkos indeksą „Doing Business“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11 vietą tarp 190 šalių. Tarp visų 27 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima 4 vietą.

„Šių dienų krizės akivaizdoje labai svarbu ir toliau išlaikyti verslui palankias sąlygas. Išlikti šalimi, kurioje sėkmingai veikia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojai“, – Seimo salėje tikino premjeras.

S. Skvernelis džiaugėsi ir sparčiai augančių pažangių technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų projektų skaičiumi.

„Vien juos įgyvendinant 2019 metais sukurta daugiau nei 5 tūkst. darbo vietų, įsteigta net 420 naujų startuolių. Norisi pasidžiaugti, kad pernai mūsų šalyje pagaliau gimė pirmasis vienaragis, t. y. pirmasis daugiau nei 1 milijardu eurų vertinamas startuolis. Tikiuosi, kad tai įkvėps ne vieną mūsų verslininką ir šiuo nelengvu laikotarpiu“, – sakė jis.

Tarp svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų – mažosios energetikos plėtra ir atsakingas energijos vartojimas.

Saulis Skvernelis
Saulis Skvernelis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„2019–2020 metais daugiau nei 15 tūkst. gyventojų kreipėsi ir gavo paramą saulės elektrinėms įsirengti ar šildymo katilams pasikeisti. Tam valstybė skirs daugiau nei 30 mln. eurų“, – kalbėjo jis.

„Vyriausybė patvirtino 14 Baltijos šalių elektros energetikos sinchronizacijai svarbių projektų sąrašą. Džiugu, kad visuose projektuose darbai jau startavo, kai kuriuose su darbai įpusėję, vienas jau yra baigtas. Energetikos srityje Vyriausybė priėmė sprendimą dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo išlaikymo Lietuvos rankose ilgalaikėje perspektyvoje. Tai pagrindinis kainų konkurencingumą užtikrinantis instrumentas, jau nuo šių metų leidžiantis sutaupyti 26 milijonus eurų už infrastruktūrą ir taip mažinti dujų kainas vartotojams“, – sakė premjeras.

„Gerų rodiklių pasiekėme ir transporto sektoriuje, jo bendroji pridėtinė vertė pasiekė daugiau nei 5 milijardus eurų, o tai 8 procentais daugiau nei 2018 metais. Be to, didėjo transporto paslaugų eksportas – jis artėjo prie 7 milijardų eurų, ir tai yra 16 procentų daugiau nei 2018 metais“, – nuveiktus darbus vardijo ministras pirmininkas.

S. Skvernelis perdavė ir žinutę „skeptikams“.

„Dar viena be galo svarbi sritis, kurios negaliu nepaminėti ir kuri leido mums didinti investicijas į mūsų žmonių gyvenimo sąlygų gerinimą, tai ekonominio šešėlio mažinimas. Kad ir kiek skeptiškai buvo žiūrima į mūsų tikslą, tačiau iš šešėlio „ištraukėme“ planuotus 200 mln. eurų“, – sakė jis.

Premjeras priminė, kad pirmą kartą Lietuvoje nuo 2019 m. sausio iki liepos buvo galima sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių.

„Mokesčių administratoriaus vykdytos akcijos metu į valstybės biudžetą papildomai surinkta apie 42 mln. eurų“, – džiaugėsi jis.

2019 metų korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai buvo skirta 35 vieta 180 šalių sąraše – rezultatai pagerėjo pirmą kartą per 5 metus.

Stipri švietimo sistema

S. Skvernelis, vardindamas per metus nuveiktus Vyriausybės darbus, teigė, kad sparčiai auga mūsų pedagogų atlyginimai: maždaug 26 procentais padidėjo mokytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 metais.

„Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mokytojų atlyginimas į rankas 2019 metų IV ketvirtį siekė 962 eurus“, – teigė jis.

Taip pat, 16 procentų padidintas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis. Net 83 procentais padidinta doktorantams teikiama parama – pirmųjų metų doktorantai jau dabar gauna 741 eurą, nuo antrųjų metų gaus 858 eurų stipendiją.

Premjeras teigė, kad jau šiemet tikimasi esamo teisinio reglamentavimo priemonėmis įgyvendinti nemokamo bakalauro idėją ir suteikti nemokamas studijas maksimaliai visiems, kurie įgyvendins konkursinio balo reikalavimus.

Skvernelis prakalbo apie ateitį: galbūt niekada negrįšime prie mums įprasto gyvenimo
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Numatoma, kad nuo rugsėjo nemokamai studijuos daugiau kaip 16,5 tūkst. studentų, t. y. 5 tūkstančiais studentų daugiau nei pernai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie sveikatos temą, premjeras teigė, kad atlyginimai kilo ir medikams.

„Pernai gydytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 metais, padidėjo 13 procentų ir dabar atitinkamai į rankas siekia 1 627 eurus gydytojams (2 689 eurus neatskaičius mokesčių) ir 865 eurus slaugytojams (1 356 eurus neatskaičius mokesčių). Šiomis savaitėmis greta nuoširdžios visų padėkos per koronaviruso pandemiją medikams skyrėme priedus už darbą ir numatėme spartesnį atlyginimų didinimą. Tam skirta apie 130 mln. eurų“, – sakė jis.

Ekonomikos skatinimo planas

Premjeras Seimo nariams pristatė ir Vyriausybės patvirtintą Ekonomikos skatinimo planą.

„Įgyvendinant planą, kurio pagrindinis tikslas – išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, iki šiol išmokėta daugiau kaip 100 mln. eurų, t. y. apie 20 proc. numatyto finansavimo. (…)
Taip pat aktyviai veikia priemonės verslo likvidumui užtikrinti: mokestiniai atidėjimai įmonėms jau viršijo 360 mln. eurų. Įgyvendindami finansines priemones, Žemės ūkio paskolų garantinis fondas ir INVEGA išmokėjo 39 mln. eurų“, – teigė premjeras.

O „Greito poveikio“ priemonių plane Vyriausybė, siekia padėti nuo pandemijos nukentėjusioms mažoms įmonėms (mikroįmonėms), pasiūlė taikyti naują ekonomikos skatinimo priemonę – vienkartinę dotaciją, atsižvelgiant į įmonės 2019 metais sumokėtus mokesčius. Šiai priemonei įgyvendinti planuojama panaudoti iki 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Kadangi labiausiai nukentėjusiu nuo COVID–19 sukeltų pasekmių laikomas turizmo sektorius, jo likvidumui palaikyti pasiūlėme beprocentę paskolą.

„Nedarbo ir kitoms socialinėms problemoms spręsti praėjusią savaitę šioje salėje buvo priimtas beprecedentis planas, ypač aktualus darbuotojams, darbdaviams, savarankiškai dirbantiems asmenims, netekusiems darbo, šeimoms, kurių pajamos per karantiną sumažėjo, nepasiturintiems gyventojams, vienišiems asmenims, senjorams ir neįgaliesiems“, – priminė premjeras.

Anot premjero, iš viso šis planas suteiks tiesioginę naudą 1,4 mln. šalies gyventojų.

Kultūros augimas

Premjeras savo pristatyme užsiminė, kad daug darbo įdėta stiprinant žmonių lavinimąsi per kultūrą. Valstybės biudžeto asignavimai Kultūros ministerijai auga. Pernai buvo 208 milijonai eurų, o šiemet – jau 214 milijonų eurų.

O 2019 metais, „surėmę pečius kartu su savivalda“, papildomai sirta 8,6 milijono eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. O 2020 metais valstybės biudžete tikslingai numatyta 14 milijonų eurų, siekiant kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestį vidutiniškai padidinti 10 procentų.

Praėjusiais metais pasaulyje Lietuvos menininkų vardas skambėjo taip dažnai, kad įsteigėme Kultūros ministerijos premijas už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje. Vien pernai ši premija įteikta tris kartus.

Pirmasis egzaminas – įveiktas

Baigdamas kalbą premjeras dar kartą sakė, kad pirmąjį koronaviruso egzaminą išlaikėme tinkamai.

„Baigdamas savo kalbą noriu dar kartą padėkoti visiems, kurie mums padėjo šiuos keletą metų stiprinti mūsų šalį, palaikė ir vertino mūsų pastangas gerinti žmonių gyvenimą. Tikiu, kad kartu galime ir toliau įveikti dar ne vieną iššūkį ir, atrodo, neįveikiamas kliūtis. (…) Pirmąjį pandemijos suvaldymo egzaminą įveikėme sėkmingai“, – teigė ministras pirmininkas.

„Norėčiau, kad ir toliau gebėtume gyventi atsakingai elgdamiesi ir tuščiai nepolitikuodami“, – žinutę kolegoms politikams perdavė S. Skvernelis.

„Tai buvo paskutinė 17– osios Vyriausybės ataskaita Seime. Dar kartą dėkoju visiems už bendradarbiavimą, bendravimą, kritiką, konstruktyvią, galbūt ne visada. Bet paprastas pabaigai palinkėjimas – jeigu yra manančių, kad buvo galima padaryti geriau, kokybiškiau, greičiau. Tokia galimybė yra – ji atsiveria šių metų rudenį visai politinei sistemai. Lietuvos žmonės objektyviausiai įvertins mūsų darbus“, – sakė ministras pirmininkas.

Svarstys visi Seimo komitetai

Anot jo, darbo užmokestis pernai padidėjo beveik 9 proc., minimalioji mėnesinė alga augo iki 607 eurų, iš šešėlio ištraukti 200 mln. eurų, nuo 2016–ųjų vidutinė senatvės pensija pakilo daugiau kaip trečdaliu.

„Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės gerinimas bei efektyvumo didinimas tebėra vienas iš esminių mūsų visuomenės raidos klausimų, nes tik išsilavinusi ir kultūringa visuomenė nulems sėkmingas ateities galimybes Lietuvos valstybei“, – rašoma ataskaitoje.

Vyriausybės nuopelnais šiose srityse nurodomi kultūros paso programa, emigrantų vaikų integracija į Lietuvos švietimo sistemą, nemokamai aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų skaičiaus didinimas, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų, doktorantų stipendijų kėlimas.

Premjerui pateikus Vyriausybės veiklos ataskaitą, ją vėliau svarstys visi Seimo komitetai. Gegužės 26 dieną suplanuota speciali diskusija Seime, po jos parlamentarai galės priimti rezoliuciją, ar pritaria ataskaitai.

S. Skvernelis premjero pareigas eina nuo 2016 metų gruodžio. Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(155 žmonės įvertino)
2.8516

Top naujienos

Automobilius negailestingai apmokestinusi Neringa lėktuvus mylės: atskris patys turtingiausi, bet nieko nemokės (25)

„Atskris patys turtingiausi, kartu ir drausmingiausi svečiai, žinantys, kas yra taisyklės“, –...

Darbas vasarą – tik ištvermingiausiems: po kelių valandų entuziazmas dingsta (22)

Vasara vilioja ne tik atostogomis, pramogomis, bet ir galimybe moksleiviams ir studentams užsidirbti...

Oksfordo ekspertas kelia naują versiją apie COVID-19: tokie „keisti dalykai“ jau buvo nutikę (119)

Visame pasaulyje egzistuoja daugybė nepaaiškintų COVID-19 atvejų, paskatinusių Oksfordo...

Po karštų jausmų ir dar karštesnių vaizdų feisbuke – griežta teisėsaugos reakcija (56)

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas baudžiamasis įsakymas byloje,...

Pusė metų kančios ir nežinomybės: vilnietė negali atgauti anūkės (3)

Pusė metų kančios ir nežinomybės, taip dabar gyvena vilnietė, kuri yra pasiruošusi pereiti...

Rimas Šapauskas

Rimas ir kunigas. Pokalbis su kunigu Moze Mitkevičiumi: kaip reikia skaityti Bibliją? (1)

Iš kur kyla gandai, stereotipai ir nesusikalbėjimas? Dažniausiai – iš nežinojimo. Ar tikrai...

Neatrasti perlai Vilniaus senamiestyje: 8 įdomiausi kiemeliai (1)

Besigrožint puikia Vilniaus senamiesčio architektūra lengva nepastebėti ramių, atokiau...

„Barboros“ vadovas papasakojo apie nesąžiningus pirkėjų triukus (128)

Gana nedrąsiai interneto prekyba besinaudoję Lietuviai, užsidarę namuose dėl pandemijos, buvo...

Į vienus vartus: „Žalgiris“ sutalžė itin blankiai žaidusią „Sūduvą“ (19)

Skirtumas tarp A lygos favoritų tirpsta. Turnyrinėje lentelėje į priekį pabėgusi Marijampolės...

Transliacija / Trigubas dublis. Jono Valančiūno mainai, plonas NBA burbulas ir keistuolis Šarlotėje (2)

Savaitinė NBA apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Jovaras Skanas ir Andrius Dainys.

|Maža didelių žinių kaina