Ar vyriausybė sustabdys kainų augimą, kaip žada jos vadovas? O gal suras daugiau pinigų vos išgyvenantiems už menkas algas valstybės tarnautojams, mokytojams ir gydytojams? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.
– Premjere, žadate pristabdyti kainų augimą, bet neaišku, kaip tai darysite. Konkurencijos taryba sako neturinti pagrindo kištis ir ką nors tikrinti. Prekybininkų ir tiekėjų susitarimai jai nekelia įtarimų. Didieji prekybos tinklai seniai užėmė visas erdves ir smulkiųjų prekybininkų neįsileis. Kaip jūs stabdysite kainų augimą?
S. Skvernelis: Reikia aiškiai pasakyti, kad apie valstybinį kainų reguliavimą nė kalbos negali būti, to niekada nebus. Tačiau valstybė negali būti pasyvi stebėtoja, kai dėl įvairiausių ir dažnai subjektyvių priežasčių visa našta perkeliama ant vartotojų pečių.
Mes matome ir kylančias žaliavų kainas, ir stichines nelaimes, sausras, potvynius, matome svyravimus ir įtampas tarptautinėse rinkose. Ir visi jau esame pripratę girdėti viena: nieko padaryti negalime, tai tiesiog natūralu ir visa tai bus perkelta ant vartotojų pečių.
Vyriausybė nebebus pasyvi stebėtoja. Jūs paminėjote mūsų priežiūros, reguliavimo institucijas, kurios, švelniai tariant, keistai skamba, kai niekada nieko nemato arba matymas yra labai selektyvus.
– Iš jų sulaukėte šiokio tokio akibrokšto.
S. Skvernelis: Matyt, geriausia yra nieko nedaryti: kai nieko nedarai, gali sakyti, pas mus viskas gerai.
– Galima sakyti, kad tos institucijos nieko nedaro?
S. Skvernelis: Kai kuriais atvejais tikrai nieko nedaro. Kalbu ne tik apie Konkurencijos tarybą. Yra ir kitos priežiūros bei reguliavimo institucijos. Jeigu turime valstybėje tokius įrankius, juos išlaikome, už jų išlaikymą moka visi mokesčių mokėtojai, tai tikimės, kad būtų užtikrintos arba panaikintos abejonės dėl galimų nešvarių susitarimų arba procesų, kurie tikrai prieštarauja teisės aktams.
Paminėjote vieną segmentą – prekybos centrus. Stebime, matome ir jau gauname atgalinį ryšį iš tiekėjų, kokios sudaromos sutartys, kokie reikalavimai, kokios baudos numatomos, kokie renkami papildomi ir neįvardyti mokesčiai, kokia šių tinklų koncentracija. Jūsų paminėtą frazę, kad neįsileidžia smulkių verslininkų ar parduotuvėlių, turbūt reikėtų perfrazuoti. Juos kažkuriuo metu išnaikino. Jie neatlaikė konkurencijos ir buvo priversti užsidaryti.
– Bet jau šaukštai po pietų.
S. Skvernelis: Dar ne po pietų. Reikia daryti žingsnius. Mes pasiryžę pristatyti permainų paketą. Kalbant apie konkurencijos didinimą, bus ir naujų žaidėjų į rinką pritraukimas, ir skatinimas smulkaus bei vidutinio verslo. Kad galėtų kurtis tokios parduotuvės, kad grandinė nuo gamintojo iki pirkėjo būtų kuo trumpesnė. Kad nebūtų taip, kaip yra dabar – jeigu norite atidaryti, tarkime, maisto prekių parduotuvę, tai biurokratinis mechanizmas, institucijų našta, pažymų, leidimų, sutarčių reikalavimai… Tampa neįmanoma. O dar kai matome, kokia yra didžiųjų centrų koncentracija, ir ji toliau vyksta mūsų miestų centruose, ne tik didžiuosiuose miestuose, jau perėjo į miestelius, tai mes sudarome visas sąlygas, kad prekybininkas gali diktuoti bet kokias sąlygas vartotojui.
– Premjere, ne kartą sakėte, kad, sumažinus pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams, sumažės ne kainos, o įplaukos į biudžetą. Bet kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė mažinti pridėtinės vertės mokestį kai kurioms maisto prekėms, nesiginčijote ir pareiškėte svarstysiantis visas priemones. Kodėl staiga pakeitėte nuomonę?
S. Skvernelis: Vyriausybės pozicija nesikeičia. Kol nebūsime tikri, kad sumažintas PVM atiteks vartotojui, tol tokių sprendimų nepriimsime. Jau buvo bandymų, pavyzdžių, kai mažinamas mokestis, o galutinį rezultatą pajunta tas, kam mokestis sumažintas.
– Bet po V. Pranckiečio žodžių Jūs sušvelninote savo poziciją.
S. Skvernelis: Nenoriu komentuoti, veltis į diskusiją. Yra išsakytos nuomonės, tai ne tik Seimo pirmininko nuomonė. Seime vis pasigirsta siūlymų mažinti PVM atskiriems produktams, registruojami siūlymai, kuriuos įgyvendinti vargiai įmanoma. Juk mes esame Europos Sąjungoje, vieningoje rinkoje.Lietuviškoms daržovėms, Lietuvoje užaugintiems produktams PVM mažinti negalima. Tai nėra tas kelias šiuo metu, kai galėtume apčiuopiamai pasiekti reikiamų rezultatų.
Pasakymas „kai kuriems maisto produktams“. Atsiranda diskusija – o kuriems? Vieniems patinka mėsa, kitiems – žuvis.
– Būtiniausiems produktams.
S. Skvernelis: O kas yra būtiniausi?
– Gal mėsa būtinesnė už žuvį?
S. Skvernelis: Kažkas mėsos nevalgo. Tokių diskusijų yra visada. Vyriausybės ruošiamame pakete yra daugiau nei 40 priemonių, kurios skatintų reguliuoti ir suvaldyti kainų pasiutpolkę. PVM mažinimo pakete nėra. Kol garantijų neturėsime, vyriausybė tikrai nesiūlys priimti tokio sprendimo.
– „Žaliųjų“ vyriausybė priėmė, nepabijokim to žodžio, visai ne „žalią“ sprendimą didinti miškų kirtimo normas Lietuvoje. Juk savo programoje žadėjote puoselėti kraštovaizdį, o dabar jį naikinate.
S. Skvernelis: Nėra taip, kaip formuluojama ar formuluoja tam tikri rinkos dalyviai. Iš esmės, jeigu kalbėtume apie miškus ir jų tvarų, racionalų tvarkymą, tai kasmet turime daugiau nei 19 mln. kubinių metrų miško prieaugio.
– Premjere, bet jūs kalbate apie jaunuolyną, mišku jo niekaip nepavadinsi.
S. Skvernelis: Kai yra prieaugis, kalbame apie miškus, kurie yra subrendę ar peraugę miškai.
– Norite pasakyti, kad Lietuvoje daugėja brandaus miško?
S. Skvernelis: Mes tikrai turime tokius skaičius, tai yra mokslininkų skaičiai. Pagal mokslininkų, ne mūsų sugalvotas teorijas, skaičiuojama, kad patiriame apie 18 mln. eurų nuostolio. Kalbant apie prieaugį ir kirtimą, iškertama apie 60 proc. prieaugio. Tai reiškia, kad kiekvienais metais papildomai auginame daugiau nei 40 proc. miško. 6 proc. didinimas yra 5 metams. Yra mokslininkų rekomendacijos ir siūlymai, kad, nedarant šitų sprendimų, perbrendusio miško turėsime gerokai daugiau, nebus galima tolygiai atsodinti.
– Jūsų kolega ponas Pranckietis pareiškė, kad reikia kirsti daugiau miškų, nes neiškirstas miškas supūva. Tai gal ir Belovežo girią Lenkijoje, ir seniausią Lietuvoje pušyną Vilniaus Vingio parke reikia iškirsti, kad nesupūtų?
S. Skvernelis: Nemaišykime tų miškų, kurie yra saugomi. Mes kalbame apie vadinamuosius trečios ir ketvirtos kategorijos miškus, kurie yra skirti pramonei.
– Kraštovaizdžio draustiniuose miškai kertami. Teko matyti savo akimis.
S. Skvernelis: Kirtimai yra nustatomi ir pagrindžiama, kokiais principais tai turi būti vykdoma. Seimo pirmininkas yra visiškai teisus, perbrendę miškai praranda ir savo prekines savybes, negali būti panaudoti pramonei. Yra ir didžiulis vėjovartos pavojus, ypač kai vėjas stiprus.
– Bet miškai turi ir rekreacinę prasmę, ne tik pramoninę. Juk kalbame apie medžius, o ne apie medieną.
S. Skvernelis: Aš dar kartą sakau – skaičiais pagrįsta. Kasmet Lietuvoje priauga miško daugiau negu iškertama. Grėsmės nėra. 1,5 proc. – tiek mes naudojame viso mūsų miško. Palyginti su kitomis šalimis, esame vieni geriausių, ir proporcija nesikeičia.
– Panašu, kad vieni „žalieji“ turėtų ką atsakyti kitiems „žaliesiems“. Paskutinis klausimas. Prieštaringai vertinamą automobilių registracijos mokestį ir taršos mažinimo planą, pasirodo, Aplinkos ministerija nupirko iš samdomų konsultantų. Sociologas Colinas Crouchas sako, kad privačių konsultantų paslaugomis besinaudojanti vyriausybė stokoja kompetencijos, nepasitiki savo jėgomis ir nesugeba atlikti to darbo, už kurį ją išlaiko mokesčių mokėtojai. Crouchas vadina tokią vyriausybę „instituciniu idiotizmu”. Sakykit, kodėl būtinai reikėjo samdyti privačius konsultantus? Kodėl savo jėgomis nebuvo galima tokių dalykų nuspręsti?
S. Skvernelis: Tai yra klausimas Aplinkos ministerijai ir šią sritį kuravusiems politikams, viceministrams. Deja, ši žalinga praktika yra naudojama, ir naudojama tais atvejais, kai tokioms studijoms yra numatytas Europos Sąjungos finansavimas. Atrodo, štai yra pinigai, kuriuos galime panaudoti arba tokiu būdu, arba visai nepanaudoti. Kartais tikrai reikalingi konsultantai, ypač įvairių praktikų analizei, kai kyla tarpinstitucinių ginčų, kai reikia neutralaus arbitro. Šiuo atveju, kuris buvo padarytas, iš įmonės, kuri, kiek aš žinau, ir šiukšlių galimą kiekį šalyje vertino, o dabar taršos mokestį vertina.
– Kai vyriausybės sprendimais užsiima privačios įmonės, atsakomybė perkeliama toms privačioms įmonėms. Nepatiks – ir pinigai bus išmesti į balą, tiesa?
S. Skvernelis: Tai buvo galima daryti pasiremiant specialistais, kurių valdiškame arba viešajame sektoriuje yra gana daug. Planas pateiktas, bet, kaip ne kartą minėjau, būdamas tokios redakcijos, jis neturi šansų patekti ant vyriausybės stalo.