Pasak premjero, tą daryti reikėjo kur kas anksčiau.

„Dabar, beveik po trisdešimties metų, kalbėti apie tai, kad kažkada kažkas procese nedalyvavo arba nebuvo įtrauktas, aš galiu tik paklausti, o kaip buvo anksčiau, kur tos pozicijos buvo išsakomos, ginamos arba kur buvo reikalavimas. Tie žmonės, kurie komentuoja, buvo valdžioje“, - trečiadienio vakarą sakė premjeras. Vyriausybės vadovo teigimu, tik iškart po įvykdyto nusikaltimo pareiškus kaltinimus buvo galima tikėtis teisingumo.

S. Skvernelis nesutiko su profesoriaus teiginiu, kad dėl to, jog teismas nevertino buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo veiksmų, reiškia savotišką teismo ribotumo indikaciją.

„Sprendimas yra, teisingumas įvykdytas, jis rodo, kad valstybė ištyrė sunkią, sudėtingą bylą. Aišku, dauguma asmenų yra nuteisti už akių, tačiau faktas, kad yra pripažinta atsakomybė, labai aiškiai įvardinti asmenys, kurie tą nusikaltimą padarė ir planavo padaryti, - tai yra esminis dalykas. O jei kažkuris asmuo nebuvo patrauktas, tai, matyt, buvo praleista proga tą padaryti pačiu tinkamiausiu bylos tyrimo metu“, - žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija skelbia nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.