„Mes surasime būdus (įgyvendinti įsipareigojimus NATO – BNS) nekeičiant pačio biudžeto (....) Tikrai šiais metais 2 proc. bendrojo vidaus produkto bus panaudoti. Koks finansinis inžinerinis mechanizmas bus pritaikytas, čia jau mūsų rūpestis yra“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį buvo svarstomas Finansų ministerijos siūlymas krašto apsaugai panaudoti dalį ministerijos pasiskolintų lėšų, taip išvengiant sudėtingesnės biudžeto peržiūros procedūros. Ministerija parengė ir skubos tvarka teikia įstatymo pataisą, kuria jai suteikiama teisė skolintas lėšas naudoti su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams finansuoti.

Pernai planuojant 2018 metų biudžetą buvo teigiama, kad Lietuvos gynybos finansavimas šiemet pasieks 2,006 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau dėl spartesnio nei prognozuota šalies ekonomikos augimo, šis rodiklis gali būti kiek mažesnis.

„Mes paskyrėme (krašto apsaugai – BNS) priimdami biudžetą absoliučią sumą, bet džiaugiamės, kad mūsų bendrasis vidaus produktas augo gerokai sparčiau nei prognozuojama. Metų pabaigoje gali būti taip, kad pagal faktą tų 2 proc. nepasieksime. Tačiau mes surasime sprendimus Vyriausybėje ir savo įsipareigojimą įgyvendinsime“, – tvirtino premjeras.

Liepos pradžioje paskelbtose NATO projekcijose teigiama, kad Lietuvos gynybos biudžetas šiemet turėtų sudaryti 1,96 proc. BVP, tačiau Lietuvos Vyriausybė pažadėjo NATO, kad 2 proc. rodiklis bus pasiektas.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozes Finansų ministerija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atnaujins šių metų rudenį. Atsižvelgiant į jas bus sprendžiama dėl skolintų lėšų naudojimo gynybos finansavimo įsipareigojimams užtikrinti.

2 proc. BVP yra NATO dokumentuose užfiksuotas standartas, ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikuoja šalis, kurios jo nepasiekia.

BNS skaičiavimais, jei ekonomikos augimo prognozės rudenį nebūtų keičiamos, papildomai krašto apsaugai reikėtų atseikėti apie 18 mln. eurų.

Lietuva pagal gynybos išlaidas, lyginant su ekonomikos dydžiu, užima šeštą vietą NATO.

Pagal dabartinį projektą, šiemet krašto apsaugai Lietuva numato skirti 873 mln. eurų. Absoliučiais skaičiais mažesnį biudžetą turi aštuonios Europos šalys – Juodkalnija, Albanija, Liuksemburgas, Slovėnija, Estija, Kroatija, Latvija ir Bulgarija.