aA
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis laidoje „Delfi tema“ ketvirtadienį jau užsiminė apie galimus ir neįmanomus koalicijos partnerius. Vyriausybės vadovas teigė, kad bendro darbo neįsivaizduoja tik su viena politine jėga. Premjeras taip pat paaiškino, kodėl Lietuva nepasirinko Švedijos taikyto kovos su koronaviruso scenarijaus.

Abejonės dėl premjero posto

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį Seime patikino, kad premjeras yra jų kandidatas ir toliau vadovauti Vyriausybei. S. Skvernelis išsakė poziciją, kad negalima rinktis tik iš vieno kandidato.

„Partija mane įvardija kaip pagrindinį kandidatą, bet neturėčiau būti vienintelis. Viskas priklausys nuo aplinkybių. Jeigu bus įmanoma įgyvendinti Vyriausybės programą, normali koalicija, normali dauguma, kai nereikės elgtis taip, kaip reikėjo ketverius metus, – bėgioti po Seimą ieškant balsų, tai galima dirbti. Bet žmonės nuspręs patys“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Premjeras tikino, kad jokių abejonių dėl to kilusių nebuvo.

„Nesukėlė, sukėlė žiniasklaidos atstovas. R. Karbauskis labai aiškiai pasakė – yra pagrindinis, bet tikrai negali būti vienintelis kandidatas. Mano nuomonės pirmiausia paklausti irgi reikia“, – kalbėjo politikas.

Jis dar kartą pakartojo, kad viskas priklauso nuo žmonių apsisprendimo – jei jie patikės, kad šios Vyriausybės darbai turi būti tęsiami, taip ir bus.

Premjeras taip pat įvardijo, kas, jo nuomone, yra „normali koalicija“.

„Mes turime susitarti dėl pagrindinių darbų, dėl būtinų reformų. Kaip pavyzdys – švietimo ir sveikatos reformos, kurių nepavyko įgyvendinti, atsirado dvejonių, abejonių, o galiausiai jau likome kaip mažumos Vyriausybė, neturėjome 71 balso. Bet jeigu mes turime tvirtą daugumą, sutariame, kad per pirmus metus padarome reikalingus proveržius, tai galima dirbti. Būti valdžioje dėl valdžios – tikrai ne, aš atsisakau“, – argumentus aiškiai išdėstė S. Skvernelis.

Premjero nuomone, į skandalus įsivėlusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir toliau galėtų būti valdančiojoje koalicijoje.

„Galėtų būti, bet reikia susėsti ir labai aiškiai susidėlioti programinius dalykus. (…) Aišku, jie turi žmonių, kurie sako ne tai, kas patinka. Jis visą laiką sako savo nuomonę, turi argumentų, bet tai nėra politinės partijos pozicija“, – apie Seimo narį Zbignevą Jedinskį kalbėjo premjeras.

Jis teigė, kad šiandien priekaištauti šiai partijai dėl netinkamų užsienio politikos gairių argumentų neturi.

Koalicijos dėlionės

Iki Seimo rinkimų likus mėnesiui, pradėtos braižyti ir galimos koalicijos linijos. Premjero nuomone, LVŽS galėtų bendroje koalicijoje dirbti ir su Darbo partija.

„Aš manau, kad visi yra galimi kandidatai koalicijoje, priklausomai nuo to, kas bus ta ašinė partija, kuri laimės daugiausia, kuriai prezidentas paves formuoti Vyriausybę ir koaliciją. Aišku, gali nutikti ir taip, ir tai bus pirmas kartas Lietuvoje, jog bus viena ar kita nedidelė partija, kurios apsisprendimas gali būti lemiamas – ar į kairę, ar į dešinę. Tad visos koalicijos yra galimos. Tik sunkiai įsivaizduoju, bent teoriškai, LVŽS ir konservatorių“, – laidoje „Delfi tema“ aiškino Vyriausybės vadovas.

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Tėvynės sąjungos vadovas Gabrielius Landsbergis dar šiemet užsiminė apie tai, kad būtų galima formuoti atsakingų partijų branduolį koalicijoje. Tačiau, S. Skvernelio nuomone, su konservatoriais jiems nėra pakeliui.

„Mes matome atsakingų partijų branduolį, bet čia nematome konservatorių. (…) Aš šiandien negaliu pasakyti, kas bus po rinkimų, ne aš vienas sprendžiu. Bet, manau, kad tai būtų visiškai nenormalu, jei bandytume daryti vaivorykštines koalicijas“, – sakė jis.

Reikės ir kitų priemonių

Lietuva šiuo metu turi rekordinį sergančiųjų koronavirusu skaičių. Premjeras laidoje užsiminė apie galimas tolesnes viruso tendencijas. Jis sakė tikintis, kad nereikės priimti tokių griežtų priemonių, kokios buvo taikomos pavasarį.

„Mes tuos žingsnius žengėme, nes, kai turėjome eksponentinį augimą, reikėjo priimti sprendimus. Aišku, galbūt kam nors patiko, nepatiko, grįžo tam tikri suvaržymai dėl kaukių, renginių, atstumų. Aš manau, kad jei mes tai išlaikysime (socialinis atstumas ir saugos priemonės), tai turėtume turėti tą „plokštėjančią kreivę“. Bet jei situacija blogės, reikės ir kitų priemonių. Nesinorėtų to, ką turėjome kovo mėnesį“, – kalbėjo premjeras.

„Manau, galime išsiversti ir be tų masinių renginių“, – teigė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas laidoje kalbėjo, kad pavasarį situacija buvo visai kita, nors susirgimų skaičiai šiuo metu yra gana panašūs.

„Kad ir gydymo įstaigos – buvo neaišku, ką, kaip, kokiu būdu gydyti. Dabar, jei pastebėjote, nepaisant skaičių augimų, sunkių ligonių daugiau nėra, ligoninės neperkrautos. Tada mums buvo svarbiausia išvengti to, ką matėme Italijoje, Ispanijoje, kur sveikatos apsaugos sistema buvo susprogdinta“, – skirtumus vardijo politikas.

S. Skvernelis laidoje pripažino matantis, kad visuomenė yra pavargusi. Užsiminė ir apie švediško situacijos valdymo padarinius.

„Dabar jau atsiranda ir „sofos“ politikų, kurie tada pagulėjo, dabar atsibudę atėjo ir sako, ką kitaip reikėjo daryti. Tai lengva pasakyti, kai pareina 5–6 mėnesiai. (…) Jeigu mes žiūrėtume tik į vieną tikslą – mūsų reitingus ir rinkėjų nuotaikas, atpalaiduotume viską. Mums dabar ir siūlo – darykite švedišką variantą, bet tada paskaičiuokime, koks mirtingumas ten ir koks dabar yra Lietuvoje“, – sakė jis.

Premjeras nesuabejojęs patikino, kad jei vėl formuotų Vyriausybę, sveikatos apsaugos ministru vėl skirtų Aurelijų Verygą.

Taikė dar nebandytus metodus

Premjeras teigė, kad Lietuva, kaip ir visos kitos šalys, užkluptos koronaviruso pandemijos, net ir negalėjo turėti jokio plano.

„Mes turime kalbėti ne apie kažkokį gerą planą, nes jo neturėjo nė viena valstybė. Apskritai tai buvo pasaulinė pandemija. Jeigu kas nors būtų pasakęs iš anksto – turėkite planą, jo tiesiog negalėjo būti ir nebuvo. Dar daugiau – niekas nežinojo, kas tai yra“, – apie koronavirusą kalbėjo premjeras.

Politikas prašė nevertinti pavasario sprendimų iš šios dienos konteksto.

„Tada sprendimus reikėjo priimti greitai. (…) Dabar iš šios dienos pozicijų vertinti vasario ar kovo mėnesių sprendimus yra mažų mažiausiai keista. Reikia grįžti į tą situaciją ir pasižiūrėti, kas darėsi tada“, – ragino pašnekovas.

Įniršis, anot premjero, yra normalus – žmonės pavargo.

„Bet mes pavargome nuo to, kiek ilgai tai tęsis. Kai bus atsakymas, kad turime vakciną, kad galime taip apsisaugoti, tik tada į visą pasaulį ateis ramybė“, – sakė jis.

Premjeras laidoje gyrė medikus, kurie taikė dar netaikytas priemones.

„Mūsų šalies medikams nekelia baimės net sunkiausi ligoniai. Jie taikė tokius metodus, kurių gyvenime nebuvo taikę. (…) Nebijojo, turėjo drąsos ir ištraukė žmones iš ano pasaulio“, – premjeras sakė laidoje „Delfi diena“.

S. Skvernelis pabrėžė, kad Vyriausybė nesiblaško ir nesiblaškė, tačiau sutinka, kad kai kurie pasiūlymai būdavo paskelbti per anksti – dar jų nepriėmus.

Visus sprendimus priėmė Vyriausybė

S. Skvernelis dar trečiadienį sakė nematantis pagrindo iš pareigų trauktis specialiojo liudytojo statusą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų turintiems Vyriausybės vicekancleriui Lukui Savickui ir savo patarėjui sveikatos apsaugos klausimais Jonui Kairiui. Laidoje „Delfi tema“ jis sakė, kad visus sprendimus priėmė Vyriausybė.

„Visus politinius sprendimus priėmė Vyriausybė, bet kokiu atveju. Kaip ir kasdien, kaip ir nekasdienėmis situacijomis. Bet visi politiniai sprendimai paskui turi būti įforminti ir atlikti pagal mūsų įstatymus. Visi sprendimai yra atlikti griežtai laikantis visų įstatymų“, – sakė premjeras ir ragino palaukti tyrimo pabaigos ir išvadų.

„Tegul institucija atlieka tyrimą ramiai ir atsako į visus klausimus. O iš jo dabar „daryti“ politiką, tai tarnyba veliama į tai, kur ji nenori veltis“, – sakė jis.

Premjeras teigė, kad jei jį FNTT pakviestų į apklausą, į ją nueitų, bendradarbiautų.

„Bet aš nematau tam jokio pagrindo“, – teigė premjeras.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(126 žmonės įvertino)
2.6746

Top naujienos

DELFI

Rusijos politologas: Putinas ką tik patyrė du rimtus smūgius iš „saviškių“

„Po dviejų smūgių Vladimiras Putinas tapo kitoks, jo aparatas jau nebelaiko jo fiureriu....

Nutolusios saulės elektrinės pirkėjo sunkumai: už „dingusį“ kilovatą norėtų atgauti pinigus

Saulės elektrinę nutolusiame parke įsigijęs gyventojas sumokėjo tūkstančius eurų, tačiau...

Seksualinę prievartą patyrusiai mergaitei – smūgis: sulaukusi pasmerkimo motina stojo ginti pedofilą (10)

Tai, kas įvyko viename nedideliame Lietuvos miestelyje, netelpa į jokius sveiko proto rėmus –...

Kas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką: kardiologė prakalbo apie slaptąjį žudiką

Ar gali būti, kad mirtis yra pirmas ir paskutinis širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) simptomas?...

Lietuvos ambasadoms užsienyje – grasinimai susprogdinti (7)

Šią savaitę penkios Lietuvos ambasados užsienyje sulaukė elektroninių laiškų su grasinimais...

„Delfi TV“ laida „Iš esmės“

Putino režimas siunčia žinutę Rusijos gyventojams: „dovanėlė“ gali atskristi į patį Kremlių (6)

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas šią savaitę įspėjo,...

Taavi Minnikas, delfi.ee

Ukrainos žvalgybos pulkininkas: deja, bet Putiną gydo geriausi Vakarų gydytojai (16)

„Pavasaris ir vasara karui bus lemiami. Jeigu Rusijos tam metui planuojamas didelis puolimas žlugs,...

Vytautė Merkytė

Asmenybės sutrikimas, kurio gydymas situaciją tik pablogins: tokiais žmonėmis mes smarkiai susižavime, o vėliau kenčiame

„Tas tai visiškas psichopatas “, – veikiausiai bent kartą esate girdėję tokį pasakymą. O...

Ekonomistai mato vien teigiamą rekordinės imigracijos pusę: užkamšė darbo rinkos skyles, kelia vartojimą ir pensijas (13)

Lietuvoje gyvena beveik 190 tūkst. užsieniečių – šis skaičius per metus beveik padvigubėjo ir...

Parengė Jurga Grigienė

Visuomeninis maitinimas sovietmečiu: iškreiptas požiūris į skanų maistą ir kuo baigėsi bandymai gaminti mėsainius (3)

Sovietmečiu maisto prekių parduotuvėse stingant elementariausių produktų, pavalgyti valgykloje...