„Tikrai, nuogąstavimai nėra pagrįsti (...). Šis projektas yra kolektyvinis projektas, su socialiniais partneriais, kuris, mano manymu įtvirtins geresnes socialines garantijas mokytojams, bus garantuota stabili darbo vieta, susijusi su etatu“, – LRT radijui antradienį teigė S. Skvernelis.
Premjeras pabrėžė, kad į etatinį apmokėjimą įtraukiamos visos veiklos, kurias pedagogai anksčiau turėjo atlikti nemokamai. Jis pripažino, kad kaip konkrečiai bus paskirstytos lėšos, priklausys nuo pačių mokyklų vadovų, bet ragino jais pasitikėti ir neabejojo, kad jie sugebės nustatyti „optimalų krūvį kiekvienam mokytojui“.
„Tas įrankis tikrai leis tai padaryti ir, manau, bus galimybės ir ruoštis mokytojams pamokoms, ir kelti kvalifikaciją, ir gauti didesnį atlyginimą“, – sakė jis.
Anot S. Skvernelio, modelio įgyvendinimui nuo rugsėjo pirmosios šiems metams skiriama 22 mln. eurų „su lūkesčiais didinti atlyginimus toliau per etatinį apmokėjimą nuo sausio 1 dienos“.
Jis pabrėžė, kad diskusijose be Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų dalyvavo visos, išskyrus vieną profesinę sąjungą.
Premjeras taip pat atmetė svarstymus, kad kai kurios mokyklos gali nespėti per vasarą pasiruošti naujai darbo apmokėjimo tvarkai.
„Laikotarpis buvo pakankamai ilgas – ir diskusijų, ir pasirengimo (...), tikrai laiko yra pakankamai. Juolab, kad procesas yra Seime, jis neužtruks, bus patvirtintas“, – sakė Vyriausybės vadovas.
„Manau, bus pasirengta ir rugsėjo 1-ąją turėtų pradėti modelis veikti“, – pridūrė jis.
Seimas antradienį imasi pataisų, kurios įvestų etatinį pedagogų apmokėjimą.
Vyriausybė planuoja, kad etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų. Tikimasi, kad tai leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.
Pagal pataisas, mokytojų etatą sudarytų 1512 metinių valandų. Du trečdaliai būtų skirti kontaktinei veiklai: pamokoms, konsultacijoms, būrelių vedimui, likusi dalis laiko – nekontaktinėms valandoms, t.y. darbui su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimui klasei, vadovavimui studentų pedagoginei praktikai ir pan.
Etatinis darbo užmokestis būtų taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams.
Dalis pedagogų praėjusią savaitę streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins. Projektą kritikuoja ir Seimo teisininkai, įžvelgdami galimą prieštaravimą Konstitucijai.