„Ne, nepasirašysime. Kam pasirašyti, jeigu Vyriausybės vadovė paskelbė, kad liepos 12 d. ji atsistatydina?“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis, paklaustas apie buvusių partiečių siūlymus.

„Kam interpeliuoti jau praktiškai atsistatydinusią Vyriausybę?“ – kėlė klausimą jis.

Ekspremjeras svarsto, ar siūlydami pradėti nepasitikėjimo procedūrą Seimo „valstiečiai“ nebando gelbėti dabartinio Ministrų kabineto. Pasak jo, balsavimas dėl nepasitikėjimo žlugtų, todėl premjerė Ingrida Šimonytė galėtų pakeisti savo nuomonę dėl atsistatydinimo.

„Nenoriu būti sąmokslų ieškotojas, bet tai panašu į tokį gelbėjimosi ratą šiai krizei išspręsti. Tikėtina, kad interpeliacijai valdantieji nepritars – tai būtų visiška savižudybė opoziciją palaikyti ir pritarti interpeliacijai. Tame tarpe ir „valstiečių“ frakcijoje bent vienas (...) net nedrebėdamas nebalsuotų už tai. Balsų nebūtų, o po tokio rezultato premjerei beliktų pasakyti, kad net šitas Seimas (...) manimi pasitiki, tai kam man atsistatydinti?“ – aiškino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad parlamento „valstiečiai“ paskelbė, kad inicijuoja nepasitikėjimą Vyriausybe.

Kaip numato Seimo statutas, nepasitikėjimo procedūrą gali inicijuoti nemažiau kaip 1/5 Seimo narių grupė. Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma.

Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS–LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.

Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.

Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.

Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.

Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.

Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.

Visuomenininkui Andriui Tapinui tęsiant savivaldos biudžetų tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)