Derybos su R. Karbauskiu – sunkiai įmanomos
Nors apie prezidento postą S. Skvernelis tikrai nesvajoja, tačiau neatmeta galimybės vėl tapti premjeru, nors, paties žodžiais, praeinant pro Vyriausybę kartais vis dar nupurto. Savo ir įkurtos partijos planus S. Skvernelis „Eltos“ vyriausiajam redaktoriui Vytautui Bruveriui atskleidė Delfi TV laidoje „Redaktoriaus virtuvė“.
„Manau, kad svarstome įvairius variantus, tikrai galiu nuoširdžiai pasakyti, kad tie ketveri metai to pragariško darbo, dar praėjus dvejiems metams, man teigiamų emocijų nekelia, net praėjus pro Vyriausybės rūmus kartais nupurto. Bet politinė partija, norinti savo tikslus pasiekti, turi siekti valdžios, turi formuoti ar būti Vyriausybėje. Tikiuosi, kad taip ir bus, bet kas ten kokią poziciją, užims galima spėlioti.
Galiu tikrai pasakyti, kad mes turėsime ne vieną kandidatą, apsvarstysime ir nuspręsime, kas geriausia. Jei Lietuvai ir mūsų bendruomenei geriau kažkas kitas, bus kažkas kitas, jei teks man, tai teks. Ir pirmą kartą, patikėkite, neturėjau jokių iliuzijų, nesvajojau, kad taip gali būti. Taip, buvo rengiama, kad jei laimėsime, tai bus premjeras. Bet tas laimėjimas buvo kaip miražas. Bet kai įvyko, teko tą sprendimą priimti. Buvo labai įdomu, labai daug naujo, labai daug mokiausi dirbdamas, nes kai kurios sritys buvo visiškai naujos. Kalbant apie visas valstybės vadovų pozicijas, šita yra sunkiausia, atsakingiausia ir prasmingiausia, man taip atrodo“, – į klausimą, ar dar kartą sieks tapti premjeru, lakoniškai atsakė S. Skvernelis.
Jis neneigė, kad vienas jo vadovaujamos partijos pretendentų tapti premjeru gali būti ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Būčiau nenuoširdus, jei pradėčiau tai neigti. Virgis su mumis bendrauja, manau, kad jis yra mūsų komandos, kuri turėjo pasirinkti kitą kelią, dalis. Jis dabar negali būti partijos vadovybėje, bet jei jis priims sprendimą, kad dalyvaus nacionalinėje politikoje, tai taip, tai yra vienas mūsų variantų, kuris gali būti, kad žmogus gali vesti sąrašą į vienus ar kitus rinkimus, ir automatiškai tada bus pozicionuojamas į pirmą poziciją. Šiandien tikrai nėra sprendimo, kad tik vienas arba kitas, mes esame tuo ir stiprūs, kad šiandien mūsų partijoje yra du buvę premjerai, vienas laikinas premjeras, daugybė ministrų ir mes galime pasiūlyti pagal tą situaciją, kas bus geriausia. Jei bus dori ir sąžiningi rinkimai, tikėtina, kad bus centro kairės koalicija. Manau, kad Ignas Vėgėlė jau apsisprendė dalyvauti politikoje, dabar, matyt, yra tik klausimas, kokios ambicijos – ar prezidento pozicijos siekti, o tada, priklausomai nuo rezultatų, – jei nelaimi, tada dar yra trys mėnesiai iki Seimo rinkimų, kai gali prisijungti prie kažko, su kažkuo eiti, nes per tris mėnesius sukurti politinę jėgą – misija neįmanoma. Jei iš anksčiau sukursi tą politinę jėgą, tai tada silpnėja tavo pozicijos prezidento rinkimuose. Kiek pažįstu Igną, kiek teko dirbti ir bendrauti, tai geras potencialas, tai geras teisininkas. Kalbant apie problemą, kurios šiandien neakcentuojame, bet aš pripažįstu, kad mes suteikėme milžiniškas galias specialiosioms tarnyboms ir palikome jas be jokios ir teisinės, ir politinės kontrolės. Tai tokio žmogaus buvimas kažkur bus naudingas ir mūsų politinei sistemai“, – vieną iš galimų kandidatų prezidento rinkimuose įvertino S. Skvernelis.
Kai kalbama apie galimą centro kairės valdančiąją daugumą, galima koalicijos partnerių sąrašas yra gana trumpas – socialdemokratai, Darbo partija, „vardanlietuviai“ ir valstiečiai žalieji. Ar įmanoma, jog vienoje koalicijoje būtų S. Skvernelio ir Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos?
„Įmanoma, jei žmogus liks vėl pasirinkęs sprendimą, kaip pasirinko pabėgti iš Seimo, neatbėgti atgal į Seimą, tai įmanoma. Bet jei jis bandys, elgsis taip, kaip dabar elgiasi... Jis dabar turi nuo galinės sėdynės valdomą partiją, jam, matyt, tai labai patinka, jis gali bandyti žmones tampyti, bet ne visi yra tampomi, bet su tuo žmogumi derėtis būtų labai sunku. Ne tik man, aš galiu atsitraukti į šalį, leisti kitus, bet kas jis yra, jau, matyt, patyrė visos politinės jėgos ir partijos – kaip jis laikosi žodžio, kaip juo gali tikėti, kai pasako vieną, padaro kitą, o paskui į kamerą akis išpūtęs meluoja. Bet tai priklausys nuo to, kokie žmonės bus Seime, kokios politinės jėgos bus Seime. Tikrai manau, kad bus dar viena nauja jėga, kuri gali bandyti konsoliduoti protesto, nusivylusių rinkėjų balsus, jei pavyks atsirasti, kas juos konsoliduos, turės stiprų lyderį, tai gali būti, kad tie protesto balsai Seime bus atstovaujami, ir su jais irgi reikės kalbėtis“, – į ateitį žvelgė S. Skvernelis.
Renka įrodymus, koks šou buvo rengiamas
Jis tikino, kad pats prezidento rinkimuose tikrai nedalyvaus, o jo pasirodymas juose 2019 metais buvo klaida.
„Faktas tas, kad mes tikrai turime turėti savo kandidatą. Mūsų politinei jėgai, skirtingai nuo kitų, yra pirmi rinkimai, todėl neturint savo kandidato, tai yra minusas. Mes turime turėti savo kandidatą, ir turime turėti ne tik kandidatą, bet tokį, kuris galėtų ne tik formaliai, bet realiai kandidatuoti ir patempti. Manau, kad čia didžiulis iššūkis Bet savęs nematau tuose rinkimuose ir net toje pozicijoje. Kuo daugiau pasižiūriu ir šalies, tuo labiau manau, kad gal buvo ir klaida dalyvauti 2019 metais, nes tai tikrai labai pakenkė ir Vyriausybės darbui, ir aplinkai.
Nes dabar, praėjus trejiems metams, mums tiesiog ateina faktai, dokumentais ar liudytojų parodymais pagrįsti, kad buvo suplanuota, jei būčiau patekęs į II turą, padaryti tam tikrą skandalingą šou, galbūt su ikiteisminiais tyrimais, skambiais pareiškimais. Tokie dalykai, deja, yra.
Kas tai darė? Matyt, be pačių aukščiausių, pagrindinių rūmų tai padaryti sunku.
Manau, tai darė ir ta politinė jėga, kuri tuo metu labai glaudžiai bendradarbiavo, ir pagrindiniai rūmai. Žmonės dabar pradeda kalbėti, jie dar bijo, bet mes matome kai kurias sąsajas, dokumentus. Manau, kad turėsime juos išviešinti, nes mes kol kas bandome teisinėmis priemonėmis ir dabar dar naudotis, bet tie šabloniški atsakymai iš visų institucijų, kad eikite toli, kelia neviltį. Bet jei tie faktai pasirodys, kad tikrai yra pagrįsti ir institucijos juos turės pradės tikrinti rimtai, nelabai malonūs dalykai. O prezidento pareigos yra ne ta pozicija, kuri mane žavėtų ir ten matyčiau save. Bet jei nebūčiau pabandęs 2019 metasi, turbūt būčiau gailėjęsis. Man patinka konkretus darbas, konkretūs sprendimai, rezultatai, kas yra premjero atsakomybė, o reprezentacija, globalūs klausimai, mėgautis ta pozicija – ne man“, – tvirtino politikas.
Tai, jog S. Skvernelis prabilo apie slaptus planus ir dokumentus, tik įrodo, kad Lietuvoje vyraujanti politinė atmosfera, švelniai tariant, yra toksiška – visų karas prieš visus, įvairūs kompromatai, kur, panašu, kad reikaluose dalyvauja specialiosios tarnybos.
„Taip, deja, bet yra sisteminiai dalykai, kai tos institucijos, kurios turi būti depolitizuotos, jos pradeda ir vadovų lygmenyje, ir kartais vidurio sluoksnio lygmenyje dalyvauti šituose procesuose, rašydami vadinamąsias pažymas“, – teigė laidos pašnekovas.
Depolitizuoti specialiųjų tarnybų nepavyko
Taip jis priminė ir neseniai paviešintą istoriją apie Seimo narį ir buvusį jo Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, jog pastarasis neva atsisakė pasitikrinti melo detektoriumi, bet vis tiek gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors jo ryšiai esą kėlė abejonių.
Politikos kuluaruose kalbama, kad tokia pažyma apie A. Stončaitį atsirado, nes jis esą siekė užimti policijos generalinio komisaro poziciją 2019 metais, kai baiginėjosi tuomečio policijos vadovo Lino Pernavo kadencija, nors jis iš šių pareigų trauktis nenorėjo. O esą šią pažymą žiniasklaidai nutekino dabartinis premjerės patarėjas ir buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Lančinskas.
„Tai išties 2019 metų reikalai, dabar turime 2022 metus, galima klausti, kodėl prieš rinkimus tokios istorijos kyla, faktas, tai nėra atsitiktiniai dalykai. Porą metų praėjo nuo buvusios Vyriausybės veiklos, atskiri tyrėjai ir tyrimų padaliniai, nežiūri, ką dirba valdantieji, o vis dar žiūri, kaip tie, anie, kurie ten buvo ne tokie, jie kažką darė, nepadarė. Kalbant apie mūsų Vyriausybės veiklą, manau, kad mums pavyko pažymų Lietuvos istoriją nustumti į šalį, buvo tas depolitizacijos procesas normaliai įvykdytas, bet, deja, kaip pasirodė ir dabar aiškėja, kad vidinė kova dėl išlikimo poste, nors tai kadencinės pareigos, ir ne veltui tos kadencijos sugalvotos, tuometinė policijos vadovybei aiškiai pasakyta, kad bus pokyčiai, jie pabandė tokiu tradiciniu keliu eiti. Iš vienos pusės juoką kelią, kad buvo užkabinti žmonės, kurie net nebuvo svarstomi į tą poziciją (generalinio policijos komisaro vietoj Lino Pernavo, kurio kadencija baigėsi 2019 m. – Red.), bet jiems visiems pabandė sudėti tokius taškelius, kad paspaudus atitinkamą dieną X bandytų pakenkti tam paskyrimui. Aš puikiai žinau, kaip tos medžiagos yra daromos, kas yra reali informacija, kas yra kriminalinės žvalgybos surinkta menama informacija, kuri nepasibaigia ikiteisminiu tyrimu“, – aiškino S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, jog preciziškai vertinant, negali taip būti, jog kriminalinės žvalgybos surinkta medžiaga kelerius metus yra archyvuojama, kol galiausiai neteisėtai nutekinama.
„Tas įrankis, kurio daugumoje valstybių nėra, mes esame unikalūs ir aš, deja, prisidėjau, kad jis būtų sukurtas, jog policija galėtų kovoti su nusikalstamu organizuotu pasauliu, tai yra labai svarbu, ilgalaikiai procesai. Bet kaip sakau, tai yra branduolinis ginklas, kuris turi būti patikimose ir dorose rankose. Dabar ta informacija, kuri renkama kriminalinės žvalgybos būdu, pirmiausia turi būti pagrindas labai aiškus ir konkretus, deja, šiandien nėra jokios kontrolės, kokiu pagrindu pradėta, žmogus, kurio atžvilgiu buvo taikoma, neturi jokių šansų apsiginti. Antras dalykas, ji turi pasibaigti ikiteisminiu tyrimu, o jei nesibaigia, tai ta medžiaga turi būti sunaikinta. Bet atsiranda įstatymo straipsniai, kad gali būti panaudota ir kitiems tikslams, bendradarbiaujant tarp kriminalinės žvalgybos subjektų, todėl ir nesunaikinama.
Kai tai yra dorose rankose, viskas tvarkoje, bet kai patenka į rankas pareigūnų, kurie bando dalyvauti politikoje ar siekia asmeninių tikslų, tai atsiranda pagundos ir galimybės daryti įtaką procesams.
sugebi, būdamas politikas, paimti kriminalinės žvalgybos būdu surinkta bylą, policija tai pateikia, pažeidžiamas pagrindinis kriminalinės žvalgybos principas“, – kalbėjo S. Skvernelis, akcentavęs, jog tokią sistemą, kai neva nevertingomis pažymomis bandoma sužlugdyti kai kuriuos asmenis, reikia likviduoti.
