Tai vyriausybės vadovas sakė per diskusiją Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI), kurią moderavo instituto direktoriaus pavaduotoja studijoms doc. dr. Margarita Šešelgytė. S. Skvernelis VU TSPMI lankosi antrą kartą. Jis čia yra pristatęs ir savo rinkiminę programą.

„Didžiausia rizika yra tas pats mentalitetas“, – sakė S. Skvernelis.

Jis prisiminė, kad „atėję nauji žmonės sakė, kad niekada taip nebus“, kad reikėtų vertinti sprendimus per rinkimų prizmę, tačiau jau dabar to prašo politikai.

„Didžiausia riziką, kurią aš šiandien matau – tas pats mentalitetas. Kai atėjo nauja politinė jėga, nauji žmonės, jie sakė: niekada mums to nebus, mes nežiūrėsime per rinkimų prizmę. Jau šiandien aš matau ir jaučiu, kad sprendimus reikia vertinti per savivaldos ar kažkokių kitų rinkimų prizmę“, – sakė S. Skvernelis.

Jis pateikė pavyzdžius, kaip politikai prašo vertinimų, kokią įtaką siūlymai vidurinio mokslo – mokyklų tinklo arba sveikatos įstaigų, gali padaryti rezultatams jų konkrečioje rinkiminėje apygardoje.

„Viena iš reformos dalių – švietimo tinklo optimizavimas, aš kalbu apie vidurinį mokslą. Mes turime situaciją, kad reikia Seime kai kuriems Seimo nariams teikti prognozes, kaip jų apygardoje atsiliepti tie sprendimai rinkimams“, – sakė S. Skvernelis.

Panašias grėsmes jis įvardijo ir sveikatos sektoriuje, kur norima optimizuoti gydymo įstaigų tinklą.

„Yra gydymo įstaigų, kur 80 proc. pacientų išvyksta į kitas gydymo įstaigas. Ir dabar žiūrėkite vėlgi, politikas nori būti išrinktas savivaldybėje arba į Seimą, jis sako, kad ta ligoninė yra didelė vertybė: „nes jeigu aš ją išsaugosiu, tai gausiu politinių taškų“, – sakė S. Skvernelis.

Kita grėsmė, kurią mato premjeras – užsispyrimą.

„Aš irgi esu užsispyręs. (…) Bet matome signalus, kad arba bus taip, arba aš pabėgsiu. Tai yra tam tikrų politikų asmeninės savybės“, – sakė S. Skvernelis.

Tačiau jis tiki, kad šešias vyriausybės planuojamas reformas pavyks įgyvendinti, nes „situacija yra subrendusi pokyčiams“, ekonominis ciklas yra palankus, ir socialiniai partneriai yra nusiteikę pozityviai.

Vyriausybė trečiadienį dėl reformų planuoja priimti galutinį sprendimą.

Dėl prezidento rinkimų iki pavasario nieko nesakys

Premjeras ir toliau neišduoda, ar planuoja kandidatuoti 2019 m. prezidento rinkimuose.

Jis sako, kad šiuo metu jo „apsisprendimas yra dirbti vyriausybėje“. Pasak jo, jeigu jis pradėtų galvoti apie sprendimus per prezidento rinkimų prizmę, nieko nepavyktų padaryti.

Pasak jo, „rinkiminė kampanija prasidės pavasarį“, iki to laiko jo pagrindinis darbas yra ten, kur jis dabar yra.

Tačiau jis neslepia, kad jo sprendimas gali ir pasikeisti.

„Ar gali pasikoreguoti sprendimai? Gali. Gyvenimo situacija keičiasi. Sulaukime išvadų dėl tyrimų, kuriuos atlieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galiausiai – tie patys sprendimai, kuriuos dabar teikiame. Dėl jų pateikimo ir priėmimo taip pat gali iškilti įvairiausių abejonių“, – sakė S. Skvernelis.

Nemato skirtumų tarp jaunimo regionuose ir Vilniuje

Kalbėdamas apie skirtumus tarp didžiųjų miestų ir regionų, premjeras išskyrė Vilniaus fenomeną.

„Tai yra visiškai kitokia visuomenė – mąstanti kosmopolitiškai, atviresnė, drąsiai reiškianti savo nuomonę, aktyviai dalyvaujanti įvairiose pilietinėse organizacijose, socialiniuose tinkluose“, – sakė S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie regionų specifiką, jis konstatavo, kad „skirtumai yra akivaizdūs“. Tačiau, pasak jo, mažiausiai skirtumų matosi gimnazijose.

„Kalbantis su jaunimu, aš nematau jokio skirtumo tarp Šiaulių, Kuršėnų, Marijampolės, Vilniaus, Kupiškio, Pasvalio arba Biržų“, – sakė S. Skvernelis.

Jis teigė nematąs skirtumų ir tarp vyresnės kartos žmonių. „Tos pačios problemos, tie patys sprendimo būdai.

„Aišku, labai reikia reikia regionams didesnio dėmesio, nes didžiausias susipriešinimas – mąstant, kad visi žmogiškieji ištekliai, valstybės skiriami resursai sueina į Vilnių, ir aplenkia regionus“, – sakė S. Skvernelis.

Papasakojo apie ydingas praktikas valstybės tarnyboje

Kalbėdamas apie pokyčius valstybės tarnyboje premjeras pažymėjo, kad realūs pokyčiai buvo įgyvendinti vyriausybės kanceliarijoje. Tai leido pasisamdyti žmonių, kurių ekspertinė veikla yra vertinama rinkoje.

„Kalbant apie patį biurokratinį aparatą, mes tikrai nepasistūmėjome beveik niekuo“, – sakė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas gynė parengto Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.

„Jo pagrindinis principas yra mažesnė, motyvuota ir geriau apmokama valstybės tarnyba, ir leisti žmonėms dirbti ir užsidirbti“, – sakė S. Skvernelis.

Jis patikino, kad jam visiškai nesvarbu, ar valstybės tarnautojas pradeda darbą 8 val. ir išeina 17 val., ar pradeda 12 val. ir išeina 16 val., bet padaro tai, ką reikia padaryti.

Premjeras papasakojo studentams apie darbo praktiką ministerijose: „durys atidarytos, kad eidamas matytum, kad procesas vyksta, kažkas kabinete yra ir dirba“.

„Man tai kažkaip nejauku“, – konstatavo S. Skvernelis.

Pasak jo, dėl esamos tvarkos ir tradicijų matomas vėlavimas atlikti užduotis.

„Atsako: „aš nespėju“. Ir ką mes jam galime padaryti? Atlyginimą sumažinti? Iš esmės – ne. (…) Ar gali kažkaip daugiau motyvuoti? Yra ydinga praktika tai daryti per priedus, kur priedų dalis sudaro didesnę atlyginimo dalį už papildomą, bet pareigybės aprašyme nustatytą funkciją“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, naujo įstatymo tikslas yra „nelaužant rankų, atverti galimybes institucijos vadovams turėti tiek tarnautojų, kiek jis mano, kad reikia kokybišką funkciją atlikti“.

„Visi darbo užmokesčio fondai lieka. Reiškia jis gali išlaikyti „status quo“, nes minimumas tarnautojų atlyginimams pagal naują įstatymą leidžia tą padaryti, arba optimizuotis, ir turėti galimybę pakelti atlyginimus“, – sakė S. Skvernelis.

Vykdyti Valstybės kontrolės rekomendacijas skatins per biudžetą

Premjeras sulaukė klausimų, kodėl kai kurios ministerijos negyvendina Valstybės kontrolės rekomendacijų. Institucija šiemet pastebėjo, jog labiausiai vėluojama įgyvendinti auditų rekomendacijas valstybės ūkio ir rinkos kontrolės, teisingumo, valstybės turto ir finansų valdymo srityse.

Premjeras sako, kad į tai bus atsižvelgiama ministerijoms derantis dėl kitų metų asignavimų.

„Tai yra realus mechanizmas, kurį mes jau pradėjome taikyti formuojant kitaip biudžetą. Antras biudžetas bus formuojamas tokiu pačiu principu, kad nėra tokio poreikio – atėjau, pasakiau, duok man tiek, aš panaudosiu“, – aiškino premjeras.

„Yra finansuojamos labai aiškios reformos, visa kita, kas yra virš – ieškoma finansavimo šaltinių (...). Remiamės taip pat Valstybės kontrolės išvadomis. Tai yra esminis dalykas, kuris gali padaryti lūžį realiai įgyvendinti Valstybės kontrolės išvadas. Paskata geriausia yra per biudžetą“, – pridūrė jis.