Pasak jo, formuojant Ministrų Kabinetą, principai išlieka tie patys – kandidatų profesionalumas, patikimumas, sąžiningumas, lyderystė, gebėjimas tuos pokyčius įgyvendinti.

„O pagrindinė „raudona linija“ tai yra finansinis populizmas ir visiškai nepriimtinų politinių nuostatų formavimas, kas kirstųsi iš esmės su Vyriausybės programa“, – sakė S. Skvernelis.

Jis dar negalėjo įvardinti, kiek ministrų gali keistis būsimame Ministrų Kabinete.

„Teoriškai gali visi – nuo premjero iki keturiolikos ministrų“, – sakė S. Skvernelis.

Būsimi Vyriausybės nariai – profesionalūs politikai

Premjeras sakė, kad ir būsimos Vyriausybės sudėtyje mato profesionalus, tada perklaustas patikslino – profesionalius politikus.

„Matome, jog ministras, kuris dalyvauja politinėje veikloje, jis turi ir didesnį politinį pasitikėjimą, ir svarbiausia taip pat tai yra susiję su politine atsakomybe“, - sakė S. Skvernelis.

Jis teigiamai vertina dabartinio Ministrų Kabineto veiklą, ir tuo, kad jis būtent toks buvo suformuotas.

„Tikrai džiaugiuosi, nes, jei nebūtų suformuota tokio tipo Vyriausybė, kokia buvo 2016 m., mes šiandien nekalbėtume apie tas reformas, kurios yra įgyvendintos. Nebūtų prielaidų apie tai kalbėti“, - sakė S. Skvernelis.

Su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda jis ketina susitikti artimiausiu metu.

Žemaitaitis pasidalino savo postų skaičiavimo logika

Prie koalicijos kviečiamos prisijungti Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pasidalijo savo supratimu, kaip jis supranta postų dalinimo logiką.

„Kai formuodavome koalicijas, pagal proporcijas, tai – keturi Seimo nariai yra grubiai – vienas ministras, vienas komiteto pirmininkas ir vienas Seimo vicepirmininkas . Tokiu atveju Tvarkai ir teisingumui priklausytų du ministrai, čia bus derybinis klausimas – du ar vienas ministras, ar kažkoks Seimo komitetas papildomai priklausytų“, – sakė R. Žemaitaitis.

Jis teigė, kad jį domintų darbas sveikatos apsaugos, finansų arba žemės ūkio srityse. Politikas teigė supratęs, kad gali keistis ir Seimo Pirmininko pozicija.

„Tai yra politinis postas, kuris dažniausiai yra persiderimas, tai vyko 2010-2011 m., kada Arūnas Valinskas buvo patrauktas iš Seimo pirmininkų, ir buvo persiderėta – postas atiteko Irenai Degutienei“, – priminė R. Žemaitaitis.

Jis sakė, kad Seimo Pirmininko pozicija jo nedomintų.

„Ačiū – ne, Seimo pirmininkui reikia atsakyti už visus, morališkai turi būti labai stiprus, kad kiekvieną eitum ir auklėtum. Mano įsivaizdavimas – kad Seimo pirmininkas yra tas tėvas, kuris gina kolegas, Seimo narius, ir kelia reprezentaciją, o ne bara visus viešai“, – sakė R. Žemaitaitis.