Anksčiau Lietuvoje galiojo tvarka, kai tarp šventinės ir savaitgalio įsiterpusi darbo diena būdavo perkeliama į artimiausią savaitgalį.

Premjeras Saulius Skvernelis dar 2016 metais DELFI konferencijoje sakė, kad, jo asmenine nuomone, turi būti sudaryta galimybė darbo dienomis išpuolančius laisvadienius kilnoti.

„Neplanuojame grįžti prie šio klausimo. Teisinis reguliavimas yra labai aiškus, yra toks, koks yra“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė jis.

Darbo kodekse numatyta, kad Lietuvoje paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną, vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis, gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną, rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną, gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną, gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.

Jei antradienį Seime priimtą pakeitimą pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, nuo 2020 metų prieš šių dienų prisidės ir lapkričio 2-oji.