Premjeras Saulius Skvernelis mitu vadina viešumoje pasirodančias versijas, kad jam namą pastatė bendrovė „Senukai“. Premjeras trečiadienį detaliai pateikė statybų sąmatą ir atskleidė, kad paskolą banke „Swedbank“ jam tvarkė „labai gera vadybininkė“, vėliau tapusi žmona.
Saulius Skvernelis
© DELFI / Karolina Pansevič

Apie namo statybą S. Skvernelis prabilo, nes, pasak jo, statybą bandoma susieti su įmone „Danpower“.

„Kitas momentas, išeinantis iš šios istorijos – bandymas skleisti mitus, kas skleidžiama jau turbūt 13 metų, anksčiau, vėliau tie dalykai pasirodo, bandant susieti „Danpower“ akcininkus, arba akcininką, „Senukų“ savininkus, su manimi, ir mano namo statyba.

Mitas, kuris leidžiamas nuolatos, kada iškyla kokie nors paskyrimai, ar tai būčiau pretendentu į generalinius komisarus, ar į vidaus reikalų ministrus, ar premjerus – kad „Senukai“ pastatė namą“, – trečiadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.

Premjeras sako iki šiol ilgai ir kantriai laikęsis, nes šie reikalai asmeniniai ir susiję su šeima, tačiau „spekuliacijoms, kurias skleidžia tokie ponai kaip Raimundas Lopata arba Rimvydas Valatka, reikia padėti tašką“.

„Galiu atsakingai pasakyti, kad savo namą, paėmęs iš „Swedbank“ suteiktą 500 tūkst. Lt paskolą, stačiau nuo 2005 m. vasaros vidurio iki įsikėliau 2006 m. balandžio mėnesį“, – aiškino S. Skvernelis.

Visos reikalingos sutartys – nuo projektavimo iki rangos – sudarytos ir S. Skvernelis sako jas turintis. Premjeras aiškino, kad pagrindinis namo rangovas buvo bendrovė „Statybos sprendimai“. Su įmone atsiskaityta paskolos lėšomis. Taigi, sako jis, „Senukai“ su namo statyba nieko bendra neturi.

Pamatus įrengė UAB „Geostatyba“, perdengimo plokštės pirktos iš bendrovės „Markučiai“, cementas – iš bendrovės „Cemeka“, plytos, blokeliai, sąramos – iš bendrovės „Simpras“. Stogą dengė „Eternit Baltic“, akmens vata apšiltinimui pirkta iš „Senukų“, durys – iš „Dorvilos“, langai – iš „Hrono“, elektros instaliacija ir įranga įsigyta iš bendrovių „Fima“ ir „Elektrinė raja“, kanalizacija, vandentiekis – iš bendrovės „Avangardinė statyba“.

Tinkavimus, dažymą atliko patentininkai, su jais, sako premjeras, pasirašytas darbų priėmimo aktas. Židinio kapsulė įsigyta „Vilproje“, buitinė technika – „Topo centre“, baldai – „Klaipėdos sofos“, spintos – iš įmonės „Emira“, trinkeles pardavė „Mūsų statyba“.

Pasak S. Skvernelio, dalis medžiagų pirkta iš „Ermitažo ir „Senukų“, kuriems 2005 m. nelabai buvo alternatyvų.

Premjero aiškinimu, iki įsikėlimo momento statybų kaina siekė 370 tūkst. litų. Tuo metu medžiagos ir įranga iš „Senukų“ sudarė mažiau nei 5 proc. visos sąmatos.

„Tai Rakauskas man namo nepastatė, nedalyvavo šiame procese, neturėjau su juo jokių glaudžių kontaktų, kaip bandoma pasakyti. Taip, tą žmogų daug metų pažįstu, susitinkame kartą į trejus ketverius metus, nebendraujame nei šeimomis, nesirašome sveikinimų nei per šventes“, – draugystę su „Kesko Senukai“ grupės prezidentu Artūru Rakausku neigė premjeras.

A. Rakauską S. Skvernelis įvardija kaip vieną sąžiningo verslo atstovų, kuris turi įvairiausių pasiūlymų ir pastebėjimų. Su juo, kaip ir su kitais verslo asociacijų atstovais, S. Skvernelis susitikinėjo prieš rinkimus, kai neužėmė pareigų.

„Yra tokia situacija, kurią turėjau pasakyti, galbūt tai nėra labai smagu, ir mano šeimai, bet vieną kartą reikia šitą mitą paneigti“, – dėstė S. Skvernelis, užsiminęs, kad, jei reikės, tai sieks įrodyti teisiniu keliu. Jis džiaugėsi išsaugojęs viską pagrindžiančius statybų kvitus.

Kaip banko vadybininkė tapo žmona

„Ar kas matėte premjero S. Skvernelio namą? Jei tiesa, kad prestižiniame sklype stovintis namas, su prabangia tvora, pirtimi galėtų kainuoti apie 270,000 eurų, tai kokią algą galėjo gauti kelių policininkas tokiam statiniui? Deklaruoja turintis tik 143 tūkst. eurų privalomo registruoti turto ir 62 tūkst. eurų piniginių lėšų, yra gavęs paskolų už 37 tūkst. eurų.

Įvertinkime namą, pasidomėkime sklypo gavimo aplinkybėmis, paprašykime pagrįsti lėšų šaltinius, paklauskime, kokie rangovai statė namą, ar tuo metu niekas nesuteikė didelių nuolaidų statybinėms medžiagoms, ar nebuvo vengiama mokėti mokesčių? Tuo labiau, kad pats premjeras, kartą žurnalistų paklaustas, teisinosi, jog jau keliolika metų [?!] neturi minčių vengti mokesčių, tačiau ir prisipažino: „Buvo tokia situacija. Neslėpkime. Prieš dešimtmetį ir daugiau, kai tikrai faktiškai tam pačiam statybų versle viena iš pusių diktuodavo, kokiais būdais jie nori gauti atsiskaitymą“, – DELFI publikuotoje medžiagoje yra klausęs politologas R. Lopata.

Priminus šiuos R. Lopatos klausimus, S. Skvernelis trečiadienį kartojo, kad jam suteikta 500 tūkst. litų paskola, tačiau ji visa nebuvo panaudota – finansuojant statybą reikėjo įkeitinėti pamatus, sienas, „dėžutę“. Vėliau, Karoliniškėse pardavus butą, dalimis atsiskaičius su banku, liko grynoji 72 tūkst. eurų paskola, kuri iki šiol mokama.

Saulius Skvernelis su žmona
Saulius Skvernelis su žmona
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Dėl įvairiausių nuolaidų. Asmeniškai išskirtinių nieko neturėjau, natūralu, jei būčiau buvęs labai turtingas, tai būčiau ėjęs ir pirkęs bet ką, bet jūs turbūt tą patį darote – ieškote, kur geresnės sąlygos, kur didesnė nuolaida, deratės, lygiai taip pat ir aš tą dariau, tuomet būdamas neaukšto rango policijos pareigūnas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jo aiškinimu, turimas atlyginimas tuo metu leido iš banko paimti 500 tūkst. paskolą: „Nepamirškite, kad ir aš pats tuo metu gerai uždirbau, o po to atsirado šeima, žmona“.

Galbūt paskolą buvo lengviau gauti, nes „Swedbank“ dirbo būsima žmona?

„Aš negaliu pasakyti, ar lengviau, ar sunkiau, aš turėjau labai gerą banko vadybininkę, kuri dabar yra mano žmona. Toks gyvenimas, ką dabar galiu pasakyti“, – šypsojosi premjeras.

DELFI primena, kad Energetikos ministerija ir „Danpower“ neseniai pasirašė taikos sutartį – bendrovė atsisakė milijoninių ieškinių valstybei, tuo metu valstybė pasižadėjo laikytis savo ankstesnių įsipareigojimų, pirmiausia dėl Kauno biokuro jėgainės, kuri vėl gaus skatinamąjį tarifą, tuo metu Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto „Danpower“ teko atsisakyti.

Vokietijos „Danpower“ kartu su „Kesko Senukai“ grupės prezidento Artūro Rakausko, tinklo įkūrėjo Augustino Rakausko bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“ valdo bendrovę „Danpower Baltic“. Pastaroji Lietuvoje valdo šešias biokuro (tris iš jų Vilniuje) bei vieną kogeneracinę jėgainę.

Premjeras buvo priverstas aiškintis viešojoje erdvėje pasirodžius įtarimams, kad taikos sutartis galėjo būti naudinga „Danpower Baltic“, o ne valstybei. Žiniasklaidoje teigta, kad ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su lietuvių ir vokiečių įmone „Danpower Baltic“. Esą politikai ruošiasi verslininkams sumokėti apie 18-25 mln. eurų už tai, kad įmonė atsiimtų abejotinas pretenzijas. Nors Vyriausybė tai pateikia kaip savo laimėjimą, iškelta versija, kad iš tikrųjų sandorio siekė verslininkai.

Tuo metu R. Lopata yra kėlęs klausimus, kas yra „Danpower Baltic“ akcininkai ir ką jie gali turėti bendro su namų statybomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prabilo mįslingai mirusio kario artimieji: mirties priežastis yra visiškai neaiški (312)

Savaitgalį vykusios karių linksmybės baigėsi mįslinga tragedija – netikėtai mirė 25-erių...

Užkalnis. Kodėl gyvename blogai? Nes turime per daug atostogų ir laisvų dienų (624)

Palaukit, apie ką aš čia vėl? Apie tą patį: kad turime Lietuvoje viską, ko nusipelnome, ir dar...

Ulevičius: Palangoje sustabdytas „Cadillac“ – ne Karbauskio patikslinta 00.20 (338)

Ketvirtadienio vakarą naujienų portalas lrytas.lt paskelbė, kad Palangos prieigose vykdyto...

Po dailidžių ir studentų sviesto iššūkio „Žalgirio“ treneris prabilo apie būtinas permainas (13)

5 tūkst. gyventojų neturinčio Klaksviko (Farerų salos) futbolininkai nepasimetė šimtą kartų...

Karolina Meschino prakalbo apie siaubingus kompleksus, kurie kamuoja nuo pat vaikystės: rengėsi net tėčio drabužiais (125)

Kompleksų, ko gero, turi kiekvienas žmogus – net ir žvaigždės prisipažįsta, kad vienu ar kitu...

Ginekologė įspėja neprisižaisti: įvardijo pačią nepatikimiausią priemonę nuo nėštumo (54)

Nors rinkoje apstu įvairių priemonių apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo, ne visi linkę jomis...

Alikantėje įstrigę lietuviai kelias valandas duso lėktuve (41)

Ketvirtadienio popietę iš Alikantės į Kauną turėjęs skristi „Ryanair“ oro linijų...

Kaip aš sužinojau, kad mano vyras vedė kitą moterį (10)

Yve Gibney, nacionalinės sveikatos tarnybos medicinos sesuo iš Mersisaido, buvo laimingai...

Keleivis nufilmavo paskutines akimirkas prieš lėktuvo katastrofą (26)

Praeitą savaitę prie Pretorijos miesto Pietų Afrikos Respublikoje sudužo lėktuvas. Du žmonės...

Romantiškiausia Lietuvos vieta – čia jums reikės daug pinigų (69)

Nors romantika ir pinigai dažniausiai neturi nieko bendro, vis tik norėdami pasiekti...