Klausimus ministrui pirmininkui raštu iš anksto uždavė 10 Seimo narių iš opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų. Dokumente matyti, kad yra užduota 19 klausimų, tačiau pats S. Skvernelis Seimo salėje sakė, kad ne visi jie yra sunumeruoti ir suskaičiavus matyti, kad užduota apie 50 klausimų.
„Suprantu problemą, kurią jus keliate. Problema yra reikalaujanti atsakymų, daug jų jau yra duota, daug atsakyta iš įvairiausių institucijų. Na, tačiau tokia Seimo valia, tai pabandysiu atsakyti į man užduotus klausimus“, – Seimo salėje kalbėjo ministras pirmininkas.
Premjero buvo klausiama, ar jam žinoma Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo pavardė ir jo veiklos. S. Skvernelis atsakė, kad jam ši pavardė žinoma ir ne tik iš žiniasklaidos, bet ir jam teikiamos informacijos, kuri teikiama naudojant slaptumo žymas. Būtent dėl minėto slaptumo S. Skvernelis išsamiau į šį klausimą neatsakė.
„Noriu priminti, kad mūsų šalyje veikia atsakingos valstybės institucijos, kurios apie Rusijos oligarchus ir jiems taikomas sankcijas valdo kur kas daugiau ir išsamesnės, patikimesnės informacijos. Būtent šios institucijos turi ir gali šia informacija vadovautis, atlikdamos savo tiesiogines funkcijas ir nedelsiant imtis visų veiksmų gavusios pranešimų apie galimus padarytus tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės pažeidimus“, – kalbėjo premjeras.
Ekspertai nenustatė pažeidimo fakto
Premjero žiniomis, Užsienio reikalų ministerijos (URM) ekspertai nagrinėjo šį klausimą.
„Mano žiniomis, URM Tarptautinių sankcijų darbo grupės vertino šią situaciją. (…) Kiek man žinoma, tarptautinių sankcijų pažeidimo fakto nėra nustatyta. Su žiniasklaidoje minima įmone prekiauja ne viena stambi Lietuvos ir ES įmonė, bet, kaip minėjau, geriausia, kad tai atsakytų pagal kompetenciją tos intitucijos“, - sakė S. Skvernelis.
Jeigu parlamentarai mano, kad sankcijos galėjo būti pažeistos, siūlė jiems kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri įvertintų, ar pradėti ikiteisminį tyrimą ir priimtų procesinį sprendimą.
Neturi žinių, kad R. Karbauskis keltų grėsmę
Premjeras iš saugumo ir žvalgybos struktūrų teigė negavęs duomenų, kad R. Karbauskis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Naudodamasis Jūsų pateiktais klausimais dar kartą kreipiausi į VSD ir Antrąjį operatyvinės tarnybos departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, klausdamas, ar Seimo narys Ramūnas Karbauskis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Yra pateikta informacija, kuri yra ir grifuota, ir vieša, (nepacituosiu dabar Jums tiksliai), tačiau duomenų, kad R. Karbauskis šiuo metu kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nėra pateikta“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak premjero, visi verslai, kurie dirba „nedraugiškoje valstybėje, Rusijos federacijoje, susiduria su galima rizika“.
„Rizikos yra įvairios – pirmiausia ekonominės ir finansinės, ir rizikos, kada galima bandyti daryti įtaką tiek ekonomikai, tiek šalies viešajam gyvenimui, dėl to turėtų vertinti pačios priimdamos tokius sprendimus. (...) Tą turi padaryti patys savininkai, o valstybė turi rekomenduoti(manau tai pakankamai gerai daro) apie galimas rizikas ir pavojus, kurie susiję su investicijomis arba prekybiniais ryšiais su Rusijos federacija“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras patikino esąs pasirengęs toliau eiti savo pareigas.
Akcentavo moralinę atsakomybę
Konservatorius Jurgis Razma savo klausime premjerui akcentavo moralinę atsakomybę.
„Tamsta Ministre Pirmininke, Jūs čia tokiu abejingu ar net ironišku balsu perskaitėte keliamus klausimus. Atrodo, (…) kad Jūsų nedomina ir nejaudina mūsų keliami klausimai apie R. Karbauskio ryšius su Rusijos oligarchais. O kaip vis dėlto iš moralinės pusės, ar Jūs nesuprantate, kad Lietuvos verslas, juolab priklausantis Lietuvos politikui, realizuoja čia rusų oligarcho, remiančio Putino režimą, prekes, ir duoda uždirbti jam papildomus milijonus, kurie po to duodami Rusijos okupacinėms struktūroms Ukrainoje, dėka tų pinigų šaudomi Ukrainos laisvės gynėjai, ar čia viskas tvarkoje yra iš moralinės pusės?“, – klausė J. Razma.
Premjeras ironizavo reaguodamas į pastabą apie jo kalbėjimo toną.
„Ačiū, gerbiamas kolega, tiesiog nežinau, kaip Jums ir beįtikti. Kalbi garsiau – negerai, reaguoji – negerai, kalbi ramiai – negerai, šypsaisi – blogai, nesišypsai – blogai. Nors stengiuosi jums patikti, neįtinku“, – sakė S. Skvernelis.
Atsakydamas į užduotą klausimą dėl moralinės atsakomybės, jis teigė, kad čia opozicija, premjero nuomone, bando „suvesti du nesuvedamus dalykus“.
„Kalbant apie Lietuvos verslo, kuriame dalyvauja ne viena Lietuvos įmonė, santykius su Rusijos Federacija, noriu tik priminti, kad kalbant apie eksporto struktūrą, jau keletą ketvirčių, netgi metų iš eilės šita šalis yra pirmoje vietoje. Dėl to aš ir paminėjau, kokios rizikos kyla, (…) bendradarbiaujant su šia valstybe. Verslas pats turi vertinti galimas grėsmes, taip pat ir grėsmes, susijusias su viešuoju arba nacionaliniu saugumu.
Jeigu yra duomenų arba aplinkybių, kurios leidžia manyti, kad galbūt yra pažeidžiama kokia nors teisės norma, susijusi su sankcijų taikymu įmonėms arba asmenims Rusijos Federacijoje, į tai turi reaguoti mūsų institucijos“, – sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat patikino, kad Lietuvos Vyriausybė remia Ukrainą.
„Kalbant apie bandymą suvesti istoriją, kas prekiauja trąšomis su Ukraina, tai tikrai reikėtų moraliai laikytis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia visokeriopą paramą kariaujančiai Ukrainai. Tai yra visapusiška parama, kalbant ir apie ginkluotę, infrastruktūrą, humanitarinę pagalbą. Nereikėtų šitoje vietoje kalbėti apie tai, kad mes nematome ir nepalaikome kovojančios Ukrainos. Tai tikrai nėra moralu“, – sakė S. Skvernelis.