„Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, bus prašoma, kad į šiuos klausimus atsakytų Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

„Opozicija šiandien tariasi, matyt, mes ieškosime ir prašysime, kad į klausimus, kurie susiję su ES sankcijomis, jų taikymu dėl šio tranzito į Kaliningrado sritį, iš Rusijos į Rusiją per Lietuvą, ir niuansus, susijusius su ES ir Rusijos sutartimis, taip pat ir Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinėmis sutartimis, ar nėra išimčių numatytų, ar tai visiškai atitinka tą sankcijų ir susitarimų dvasią, kad į šiuos klausimus galbūt galėtų atsakyti plenariniame posėdyje ministrė pirmininkė“, – sakė S. Skvernelis.

Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos.

Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių tranzitas ir kad Lietuva jokių vienašališkų individualių ribojimų neįvedė, o tiesiog taiko ES sankcijas.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.