Patikino, kad elgiasi korektiškai
Seimo opozicija jau surinko reikiamus parašus inicijuoti interpeliacijos procedūrą energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Dar anksčiau buvo kalbama, jog interpeliacija bus rengiama užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, o prasidėjus Seimo rudens sesijai pasigirdo, kad opozicija nepasitikėjimą norėtų pareikšti ir aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrams Simonui Gentvilui ir Aušrinei Armonaitei.
Į tokius Seimo opozicijos užmojus premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo gana griežtai. Ji pareiškė, kad opozicija galėtų pareikšti interpeliaciją visai Vyriausybei, taip esą būtų paprasčiau ir parengti klausimus, nes dabar tai sunkiai sekasi.
„Parlamentinėje demokratijoje interpeliacijos nėra žaidimai. Gaila, kad dabartinė pozicija to nesupranta, nors kai buvo opozicijoje, tai naudojosi šituo parlamentinės veiklos įrankiu. Tai yra vienas iš nedaugelio opozicijos įrankių, kuris priverčia ministrą atsakinėti į visuomenei aktualius klausimus, kelti problemas ir ieškoti sprendimo būdų. Nežinau, kodėl taip jautriai reaguojama. Tai yra ministro kaip politiko viena iš daro sričių. Parengti atsakymus į interpeliacijos klausimus nėra sudėtinga, praleisti porą valandų Seime ir atsakyti į tuos klausimus, išsklaidyti abejones, pateikti pasiūlymus irgi neturėtų būti sunku.
Interpeliacijos vertė labai svarbi, nors procedūriniai dalykai sudėlioti taip, kad interpeliacijos negali pavykti, nes pirminis balsavimas vyksta atviru būdu. Suprantame, kad niekas iš valdančiųjų negali, kad ir turi kitų abejonių, balsuoti kitaip, bet tai labai svarbu, nes klausimai, kalbant ir apie užsienio politiką, ir apie energetiką, aktualūs visiems, o kartais ministrai nelabai nori atsakinėti. O čia privalo atsakyti, ieškoma sprendimų būdų ir nereikėtų į tai jautriai reaguoti. Niekas specialiai nedaro, kad būtų interpeliacija, po interpeliacijos“, – DELFI TV laidoje pabrėžė vienas iš Seimo opozicijos lyderių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Jis patikino, kad tiek su frakcijos kolegomis, tiek su kitais opozicijoje esančiais Seimo nariais sutarė, kad rudens sesijoje pagrindinė darbotvarkė tikrai neturėtų būti interpeliacijos, nes yra daug skubių klausimų, susijusių su energetika, infliacija.
„Elgiamės korektiškai, kad neužgožtume darbotvarkės. Bet irgi yra simptominis dalykas – sesija prasidėjo, atrodo, Seimas turėtų būti užpiltas Vyriausybės įstatymų projektais, kaip spręsti problemas, bet jų nėra. Pastarąjį plenarinį posėdį pabaigėme 15 valandą, nes nėra darbotvarkės, Vyriausybė per vasarą neparengė jokių projektų. O tai irgi klausimai ministrams, kodėl taip atsitiko“, – aiškino S. Skvernelis.
Interpeliacija laukia ir kito ministro
Tačiau jis patikino, jog dabar tikrai neverta į eilė rikiuoti tų ministrų, kuriems svarstoma reikšti interpeliacijas. Kita vertus, jis įvardijo, kad tokios procedūros sulauks ne tik D. Kreivys.
„Kartasi atrodo tragikomiškai, kai darome eiles, paskui ir gimsta tokie pareiškimai, kad gal visai Vyriausybei reikia interpeliacijos. Šiai dienai socialdemokratų iniciatyva parašai surinkti energetikos ministro interpeliacijai, o tas mūsų pažadas, net ne pažadas, o būtinybė ir procesai eina į pabaigą – klausimai tikrai bus suformuoti užsienio reikalų ministrui. Tai kol kas kalbėkime apie šituos. O toliau matysime. Tikrai nesinori, kad būtų vien interpeliacijos žanras ir nesprendžiami klausimai. Tačiau jei bus tokia Seimo darbotvarkė, kaip dabar, kad nėra kuo ją užpildyti, jei Vyriausybė ir valdantieji neteikia įstatymų, tai atsiras laiko užpildyti darbotvarkę interpeliacijomis“, – įspėjo S. Skvernelis.
Paklaustas, kiek vienybės yra pačioje opozicijoje, nes viešojoje erdvėje gausu įvairių pareiškimų, laidos pašnekovas patikino, kad darbas vyksta konstruktyviai. „Kalbant apie Seime esančias frakcijas, galime pasakyti, kad neturime neblogą sutarimą. Esame opozicija, bet esame pakankamai skirtingi ir jei turi kitokią nuomonė, tai nereiškia, kad yra kolaborantai su konservatoriais. Mes elgiamės konstruktyviai, būsime rinkimuose oponentai, bet tai didžiausia tikimybė, kad galėsime kažką ir lipdyti ar pozicijoje, ar opozicijoje“, – į ateitį žvelgė S. Skvernelis.
Suvaldyti energetikos krizę – trys kryptys
Energijos kainų krizė, dėl kurios dėmesio centre atsidūrė ir interpeliacijos sulaukė energetikos ministras, yra apėmusi visą Europą, ne tik Lietuvą, be to, ji yra pastarųjų savaičių reikalas, o parengti įstatymų projektus. Ar tikrai dėl energetikos krizės reikėtų kaltinti Vyriausybę ir ministrą?
„Esmė ta, kad tada, kai jau faktas įvyksta, norėtųsi, kad veiksmai būtų priimami greitai. Įstatymų sprendimai, pasiūlymai, idėjos – jų tikrai nereikia 2-3 mėnesius svarstyti. Mes jau atsiliekame nuo kitų valstybių, jos priėmė sprendimus, bando daryti, rizikuoja, nes niekas nežino, koks sprendimas geriausias. Bet blogiausia yra nieko nedaryti. Todėl mes, opozicijos frakcijos, paruošėme didžiulį paketą ir norisi geranoriško požiūrio, kad neatmestų tik todėl, kad opozicija teikia. Gal tai nėra optimalūs siūlymai, bet tai mūsų siūlymai, nors neturime administracinių resursų, o iš ministerijų kas nėra jokių siūlymų. Tikrai mes nekaltiname, kad ministras kaltas dėl aukštų elektros kainų, mes sakome, kad reikia spręsti tuos klausimus. Mes nematome, kad tai būtų sprendžiama“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Jis dėstė, jog opoziciją siūlo energetikos krizę bandyti suvaldyti veikiant keliomis kryptimis.
„Pirmoji kryptis yra gyventojų naštos mažinimas, o ją sumažinti galima tik per mokestinę tam tikrą politiką, tai kas susiję su mokesčiais, tai PVM, taip pat ir kompensacijos, kalbant apie namų ūkius, kurie turi išties didelė naštą sumokėti už komunalines paslaugas, kad aprėptis didėtų, kad prieinamumas prie kompensacijų būtų gerokai didesnis, kad apimtų ne tik centralizuotą šildymą, bet ir tuos, kurie šildosi ir malkomis, ir elektra, ir dujomis. Žodžiu, kad būtų kainų amortizacija ir kompensacija gyventojams. Pagalbos šiandien reikia ir verslui. Jam reikia ir apyvartinių lėšų, ir mokesčių atidėjimų, ir skubos paramos į technologijų atsinaujinimą, kad įmonės galėtų kalbėti apie elektros generavimą ir savo gamybą. Trečia kryptis – mūsų institucijų darbas Europos Sąjungos, Europos Komisijos rėmuose, kad galėtume priimti bendrus sprendimus, kaip Lietuvos interesai bus apginti“, – vardijo S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, jog opozicija tikrai tikėjosi, kad visas šias pagalbos priemones įteisinančius įstatymo projektus Seimui pateiks Vyriausybė. Tačiau esą buvo pasakyta, jog visi šie pasiūlymai bus įtraukti į kitų metų biudžetą.
„Visų pirma, mes nematome, kas bus teikiama, o antra, tai įsigaliotų sausio 1 dieną, kai žmonėms, verslui pagalbos reikia jau šiandien. Mes dėl savo pasiūlymų nesiūlome peržiūrėti, perskirstyti dabartinio biudžeto. Tai nėra būtina daryti, nes mes turime PVM surinkta gerokai daugiau nei planuota, tai surinkta iš to, kad kainos aukštos, verslas ir žmonės sumokėjo daugiau, tai reikėtų tas neplanuotas įplaukas ir grąžinti. Žinoma, vienas iš šaltinių yra ir skolinimasis, bet reikia pagalvoti apie tai, kad skolas reikės grąžinti. Tai čia reikia subalansuotų sprendimų ir Vyriausybės pasakymo, kiek galime didinti deficitą, nes mes irgi nežinome, kokios galimybės, todėl ir prasideda įvairios spekuliacijos. Vyriausybė turi pasakyti, kur yra riba, bet mes nieko negirdime“, – priekaištus žėrė S. Skvernelis.
