„Jūs jau konstatuojate faktą, kad tai aš formuosiu būsimą kabinetą. (…) Tai - ne faktas“, – sakė S. Skvernelis.
Paklaustas nuo ko tai priklausys, premjeras atsakė, kad „daug aplinkybių lemia tuos dalykus“.
Premjeras nemano, kad delsia atsakyti į klausimą, ar nori likti savo pareigose.
„Aš nedelsiu. Neturiu jokio spaudimo laiko termine. Yra numatytos konstitucinės procedūros, ir jų besąlygiškai bus laikomasi. Dar nėra daugumos – apie ką mes kalbame?“, – sakė S. Skvernelis.
Kalbėdamas apie naujos Vyriausybės narius, S. Skvernelis juos vadino partiniais profesionalais.
„Tai nėra būtina sąlyga – ministrui būti partijos nariu. Svarbiausios sąlygos yra profesionalumas, sąžiningumas, gebėjimas ir norėjimas daryti pokyčius“, – sakė S. Skvernelis.
Jeigu jam tektų formuoti ministrų kabinetą, S. Skvernelis patikino neketinąs keisti kurį nors ministrą vien dėl to, kad kažkam turi atitekti ta vieta.
„Keisti ministrą dėl to, kad turėtų būti kažkam kitam vieta skirta nėra racionalu“, – sakė S. Skvernelis.
Jis teigė nejaučiąs spaudimo iš politinių partijų dėl postų, ir prisiminė kažkurioje iš garsių knygų skaitęs, kad „kai spaudžia, tai atvirkštinį rezultatą duoda“.
Akcentuoja fiskalinę drausmę
Jis teigė esąs prisijungęs prie derybų proceso, ir nuolat susitikinėjąs su partijų lyderiais. Premjeras teigė, kad kol kas nebuvo aptariami galimi postai. Pasak jo, pirmiausia reikia sutarti dėl programinių dalykų.
„Matau, kad vyksta konstruktyvus darbas, artėjama prie realių darbų, kurie gali būti padaryti per likusius pusantrų metų, įgyvendinant Vyriausybės programos priemones. Pagal tai, koks rezultatas yra pasiektas, ir kaip diskutuojama, tikėtina, kad reali ir racionali sutartis gali būti parengta“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras mano, kad potencialių koalicijos partnerių siūlymai iš esmės atitinka Vyriausybės programą, tačiau patikino, kad apie konkrečius dalykus, ką galima įgyvendinti jau kitąmet, bus aišku tik rudenį.
„Galbūt, kai kas norėtų greičiau, galbūt – daugiau, ypač kalbant apie vaiko pinigus, tai yra tie dalykai, kurie yra susiję su valstybės biudžetu, dėl ko derybos yra pradėtos. Konkrečius skaičius, ką realiai galėtume įtvirtinti 2020 m. biudžete, matysime rudenį. Esminis dalykas, nuo kurio negalime ir nenoriu bėgti – fiskalinės drausmės laikymasis“, – sakė S. Skvernelis.
Ministras Pirmininkas nemato būtinybės verstis per galvą, kad koalicinė sutartis būtų pasirašyta kuo greičiau. Pasak jo, svarbu, kad iki prezidento inauguracijos, liepos 12 d., būtų aišku, ar yra dauguma, ir kiek narių ją sudaro.
„Nenoriu, kad būtų verčiamasi per galvą. Reikia kokybiško, realaus, veiksmingo dokumento“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis tikisi, kad koalicinę sutartį pasirašys ne tik partijų lyderiai, bet ir jų frakcijų nariai.
„Tai, kas bus pasirašyta, reikės įgyvendinti. Įgyvendinimui reikės mygtukus Seime spaudyti“, – sakė S. Skvernelis.
Derasi keturios partijos
Dėl valdančiosios koalicijos sudarymo derasi keturios partijos – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Tvarka ir teisingumas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Visų šių partijų frakcijos Seime kartu su Seimo pirmininku turi 77 narius.
Iki šiol iš valstiečių-žaliųjų, socialdarbiečių ir „tvarkiečių“ memorandumo yra aišku, kad šios trys partijos sutarė, kad Seimo pirmininko kandidatūrą turėtų siūlyti socialdarbiečiai. Dabartinis „valstiečių“ į šias pareigas deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su tuo nesutinka, ir pats trauktis neketina.
Iki šiol derybininkai apie postų pasidalijimą viešai nekalbėjo. Daugiausiai žinių viešumoje pasirodė apie derybas dėl programinių punktų. Šioje vietoje, panašu, daugiausiai pritarimo sulaukė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pasiūlymai.
Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad artėjama prie sutarimo dėl vaiko pinigų didinimo kitais metais – iki 70 eurų, o daugiavaikėms – iki 100 eurų. Šiuo metu vaiko pinigai visoms šeimoms siekia 50 eurų, daugiavaikėms – 70 eurų.
Potencialūs koalicijos partneriai buvę linkę pritarti ir siūlymui kompensuoti senjorams nuo 75 m. būtiniausius vaistus.
„Tvarkiečiai“ kategoriškai užsispyrė dėl keisti tėvystės-motinystės išmokų mokėjimo tvarką, kad pirmais metais būtų mokama 100 proc. algos suma, o antrais – 45 procentų. Pasak Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime vadovo Vytauto Kamblevičiaus, tas valstybei kainuotų 50 mln. eurų. Kol kas neaišku, ar tokios lėšos kitų metų biudžete galėtų būti įmanomos.