Skvernelis apie Bartoševičiaus skandalą: kelių dienų skirtumas – ir visuomenė apie tai būtų nesužinojusi

Paklaustas, kaip reaguotų į šią istoriją, jeigu būtų konservatorių vadovybėje, buvęs Vyriausybės vadovas S. Skvernelis naudojo visiems žinomą posakį.

„Kaip sako – skradžiai žemę prapulti tokiu atveju reikėtų. Bet, matyt, bent jau pirma, ką reikėjo daryti – nebandyti užglaistyti šios istorijos. Nes akivaizdus bandymas buvo su mandato atsisakymo epopėja, kad tas asmuo būtų tapęs privačiu asmeniu. Ir šiandien apie tai mes nieko nežinotume“, – kalbėjo laidos „Delfi interviu“ pašnekovas.

S. Skvernelis taip pat teigė, jog pasigedo ir valdančiosios Tėvynės sąjungos empatijos.

„Taip, tai yra šokas, sukrėtimas, matyt, daugeliui. Bet pagalvoti apie tai, ar mūsų teisinėje sistemoje yra viskas tvarkoje, kad tikrai galėtų nukentėjusieji ir jų atstovai – tėvai, globėjai drąsiai kreiptis į teisėsaugą, tikėdamiesi, kad teisingumas bus pasiektas.

O čia atvirkščiai – jų frakcijos narys pradėjo kalbėti, kad, žinote, tokie nusikaltimai yra sunkiai įrodomi, vaikai fantazuoja, būna daug kvailysčių ir nesąmonių“, – teigė S. Skvernelis, kalbėdamas apie konservatorių frakcijos atstovo Lino Slušnio pareiškimus.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis taip pat stebėjosi konservatorių partijos noru nuo K. Bartoševičiaus atsiriboti.

„Sako, kad jis ne partijos narys, kas į sąrašą pakvietė, partijos pirmininkas nežino. Tiesiog kviesdamas į frakciją žmones negali pasakyti, ar jis ateityje padarys kokį nors nusikaltimą. Tai dabar jį bandyti nustumti, ištrinti iš konservatorių istorijos, frakcijos – atrodo kaip bėgimas nuo didelės problemos.

Tai tokio nuoširdumo ir paprasto paaiškinimo žmonėms, supratimo, nedangstymo buvusio kolegos tikrai pasigedau“, – laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo S. Skvernelis.

Jis dar pridūrė, kad pačios partijos reikalas, ar kas nors politinėje bendruomenėje prisiims atsakomybę dėl K. Bartoševičiaus pakvietimo į sąrašą.

S. Skvernelis dalijosi mintimi, jog „turbūt normalus žmogus tokio nusikaltimo nepadarytų“.

„Visai visuomenei šokas, kiekvienam žmogui... Juk apskritai nusikaltimai prieš nepilnamečius yra rezonansiniai nusikaltimai. Bet tokio pobūdžio... Čia sveiku protu nesuvokiama, kaip tai galima daryti“, – tikino buvęs premjeras S. Skvernelis.

Praėjusią savaitę opozicinės Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ partijos lyderis S. Skvernelis siūlė sukurti komisiją Seime, kuri išsiaiškintų, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie Generalinės prokuratūros ruošiamą kreipimąsi dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Jis teigė, jog prasmę tokiam tyrimui mato ir dabar.

„Aš tikrai matau prasmę, kuo toliau, tuo didesnę prasmę matau. Nes ir vakar vienoje iš žiniasklaidos laidų Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen prasitarė turbūt pirmą kartą, kad ji penktadienį pirmą kartą sužinojo, jog bus toks prokuratūros kreipimasis. Nors iki to momento mums visiems buvo teigiamas faktas, kad prokuratūra pirmadienį raštą siuntė. Bet pasirodo, kad penktadienį ji buvo informuota.

Ir staiga tą patį penktadienį po kelių valandų įtariamasis asmuo sunkiais nusikaltimais nušvinta, būdamas Čilėje, kad jam reikia atsisakyti mandato. Ir pasakyta Generalinės prokurorės frazė... Čia reikia tašką dėti – ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas yra nusikaltimas“, – savo poziciją laidoje „Delfi interviu“ dėstė S. Skvernelis.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Jo teigimu, jeigu yra galimi nusikaltimo požymiai, jis turi būti ištirtas – tiriamos aplinkybės ir tai nustatoma.

„Tai jeigu nepavyksta padaryti pačiai teisėsaugai, o tas atsakymas turėtų būti reikalingas jiems patiems svarbiausia, kad galėtų visus taškus sudėti. (Būtų reikalingas, aut. p.) ir visuomenei.

Nes nuo visuomenės norėjo nuslėpti ne šiaip tai kažkokį asmenį, bet Seimo narį, kuris būdamas Seimo nariu, vykdydamas savo pareigas darė sunkius nusikaltimus. Tai jeigu nepadės teisinės priemonės, tai yra parlamentinė komisija, kurią reikia sukurti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Seimo narys teigė, kad jeigu K. Bartoševičius parlamentaro mandato būtų atsisakęs kelias dienas anksčiau, Generalinės prokuratūros pranešimų spaudai apie ikiteisminį tyrimą būtų nebuvę.

„Ir visuomenė būtų nežinojusi, kad Seimo narys, būdamas Seimo nariu, atstovaudamas žmones, derina ir kitokias veiksmus šalia savo pareigų“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Pareikšti įtarimai

Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Anot prokuratūros, jau įvyko įtariamojo apklausa.

Teisėsauga praneša, kad K. Bartoševičius įtariamas nusikalstama veika, kurią esą galėjo padaryti, būdamas Seimo nariu.

Prokuroro nutarimu įtariamajam K. Bartoševičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas. Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Delfi primena, kad prieš daugiau nei savaitę konservatorių atstovas Seime K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.

Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.

VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės. Šią savaitę prokuratūra pranešė, kad K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl minėtų galimai padarytų nusikalstamų veikų – jis įtariamas keturių nepilnamečių prievartavimu, esant Seimo nariu.

Seimo opozicijos atstovai svarsto galimybę parlamente steigti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą ir bręstantį prokuratūros kreipimąsi į Seimą dėl imuniteto panaikinimo.

Prokuratūra savo ruožtu pabrėžia, kad teikiant informaciją dėl K. Bartoševičiaus Seimo pirmininkei V. Čmilytei–Nielsen, buvo laikomasi konfidencialumo principo.